Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyraius vedėja Aldona Stasiulienė pasakojo, jog savo darbe yra sutikusi daug ir įvairių žmonių. Kai kurie nėra tokie motyvuoti darbo paieškoms, kaip norėtųsi, stengiasi išsisukti nuo siūlomo darbo, tiesiog nori išlikti užsiregistravę darbo biržoje ir gauti priklausančias socialines pašalpas. Direktorė taip pat mano, jog darbdaviai, mokėdami mažus atlyginimus, jaunimui nepalieka kitos išeities kaip emigruoti. „Drąsiai sakau, mūsų darbdaviai, mokėdami mažus atlyginimus išveja iš Lietuvos darbo jėgą. Tai yra didelis Lietuvos nesusipratimas ir praradimas“,- teigė A. Stasiulienė. Tačiau yra jaunų žmonių, kurie iš tikrųjų nori susirasti darbą Lietuvoje ir visomis išgalėmis stengiasi, kad taip nutiktų, bet kartais tenka nueiti ilgą ir skausmingą kelią, kol pavyksta įsidarbinti.

 

Raminta Merčaitytė, mergina nusprendusi likti gyventi savo gimtinėje, Šakių rajone darbo paieškas tęsė metus laiko. Ji pasakojo, jog praėjus daugiau laiko ir vis nesusirandant darbo jautė didelį diskomfortą, būdavo nesmagu, jog draugams kalbant apie darbą, pasakojant įvairius dalykus, ji tuo pačiu pasigirti negalėjo, nes įsidarbinti vis nepavykdavo. „Buvo tikrai labai sunku, juk tokiame mažame miestelyje darbai „nesimėto“ ir laikui einant supratau, kad darbą čia susirasti nėra lengva“,- pasakojo mergina. R. Merčaitytė metus laiko dirbo padavėja, tačiau supratus, jog ilgiau tokio darbo dirbti nebenori, nusprendė darbo biržoje ieškotis darbo pagal išsilavinimą - mergina studijavo socialinius mokslus. „Baigusi mokslus iškart užsiregistravau darbo biržoje, po kelių mėnesių įsidarbinau padavėja. Tačiau praėjus metams laiko supratau, jog šis darbas ne man, tiesiog dirbdama nebejaučiau jokio pasitenkinimo. Tuomet iš to darbo išėjau, vėl užsiregistravau darbo biržoje ir tada vėl prasidėjo darbo paieškos“,- kalbėjo Raminta. Po metus laiko trukusių darbo paieškų, kurios vis nepasisekdavo, Ramintai buvo pasiūlyta dalyvauti darbo biržos projekte „Pagalba įsidarbinant“. Projekto metu mergina atliko praktiką Kidulių seniūnijoje esančiuose Kukarskės globos namuose. R. Merčaitytė praktikos metu įgijo daug patirties, išmoko dirbti su neįgaliaisiais ir senyvo amžiaus žmonėmis, greitai rado bendrą kalbą su kolektyvu. Po praktikos merginai buvo pasiūlyta likti dirbti globos namuose socialinio darbuotojo padėjėja. Pasiūlymu Raminta žinoma labai apsidžiaugė ir net nedvejodama sutiko dirbti šioje įstaigoje. Mergina Kukarskės globos namuose dirba nuo liepos mėnesio ir tikina, jog jau spėjo priprasti prie darbinės aplinkos.

Kukarskės globos namų direktorė Asta Pranaitienė teigė, jog labai vertina jaunus darbuotojus ir džiaugiasi, kai jaunimas papildo kolektyvo gretas. Pasak direktorės, jai visiškai nesvarbu, kad darbuotojas neturi darbo patirties. „Juk nei vienas negimėm mokėdamas, visi praėjome šią mokyklą, neturėjome patirties. Nematau čia jokios problemos, viskas išmokstama“,- kalbėjo A. Pranaitienė. Globos namų direktorė mano, jog turim didžiuotis ir džiaugtis jaunais specialistais, kurie grįžta darbo ieškoti į savą kraštą. „Jaunų specialistų į rajoną grįžta nedaug, todėl reikia jiems leisti pritaikyti universitetuose ir kolegijose įgytas žinias, atskleisti jų talentus, potencialą, pasitelkti jų jaunatvišką entuziazmą ir motyvaciją. Jaunimas turi daug puikių idėjų, greitai pritaiko naujas technologijas, kurias mums įsisavinti  prireikia daugiau laiko“,- mintimis dalijosi A. Pranaitienė.

Eglė Jociūtė, dar viena mergina, kuri beveik metus laiko nesėkmingai ieškojo darbo. Eglė, baigusi bakalauro bei magistrantūros studijas, grįžo gyventi į tėviškę. Darbo biržoje Eglei taip pat buvo pasiūlyta dalyvauti projekte „Pagalba įsidarbinant“. Šiuo metu Eglė jau pusę metų Kukarskės globos namuose dirba administratore. Mergina minėjo, jog per šį laiką įgijo daug žinių, kurios padeda administruoti įstaigą ir vis dar jaučia nuolatinį tobulėjimą. E. Jociūtė prisiminė, jog dažnai darbo paieškose koją pakišdavo ne vien patirties neturėjimas, bet ir amžius. „Nuėjus į darbo pokalbį ir pasakius savo amžių, kai kurie darbdaviai iškart atsisakydavo įdarbinti, nes esą mano amžius toks, kad tuoj reikės gimdyti vaikus, išeisiu motinystės atostogų, todėl nesu jiems tinkama“,- pasakojo mergina.

Šios dvi istorijos įrodo, jog viskas įmanoma, kai turi tikslą ir jo sieki. Nereikia nuleisti rankų, nes darbo paieškos gali užsitęsti ne vieną mėnesį. Tiesiog reikia kantrybės bei ištvermės, kokią turi Eglė ir Raminta.

Projektas „Pagalba įsidarbinant“ pradėtas administruoti 2013 metų liepos mėnesį, baigėsi rugsėjo 30 dieną. Šio projekto dėka Šakių darbo biržos skyrius įdarbino 100 asmenų. Pagal įdarbinimo subsidijuojant priemonę, įdarbinti 84 asmenys. Po darbo įgūdžių įgijimo įdarbinta 16 asmenų. Projekto įgyvendinimo efektyvumas, lyginant Lietuvos mastu, Šakių darbo biržoje yra labai aukštas - nuolatinį darbą gavo 92proc. projekte dalyvavusių asmenų.