Lekėčių moterys kuria sveikatingumo ir grožio industriją

muilaiAsta GVILDIENĖ
 
Kai pastarąjį kartą lankėmės Lekėčiuose, aktyvios bendruomenės moterys rinkosi į rankų darbo muilo gamybos fabrikėlį. Gerdamos tyrą šaltinio vandenį, rinkdamos vaistažoles, maišydamos arbatžoles, propaguodamos šiaurietišką ėjimą ir pajutusios sveikatingumo naudą, jos pradėjo ieškoti kitų natūralių jaunystės išsaugojimo priemonių. Todėl pradėjo domėtis muilo ir eterinių augalų hidrolatų gamyba.
 
Nuotr. Lekėčių bendruomenės moterys muilo parduotuvėje neperka – naudoja savo rankomis pagamintą produkciją, o visą jo gamybos procesą vadina tikrų tikriausia meditacija.
 
Susidomėjo rankų darbo muilais
 
Pasak lekėtiškės Ingos Gliozaitienės, vasarą moterys prisirenka įvairių žolelių, maišo arbatas, žino, kaip jas naudoti sveikatos stiprinimui ir įvairių ligų gydymui. „Kai susidomėjome natūraliais rankų darbo muilais, supratome, kad abi veiklos gali papildyti viena kitą. Muilai su žolelėmis ir natūraliais aliejais ne tik nušveičia ir pamaitina odą, bet ir maloniai kvepia, todėl gali būti naudojami ir   aromaterapijoje. Ateityje planuojame juos papildyti šarmu, kuris bus ruošiamas iš medžio pelenų, sukurti edukacines programas, kuriose atsispindėtų visas gamybos procesas“, - pasakojo I. Gliozaitienė.

Dabar rankų darbo muilą moterys gamina iš dviejų rūšių muilo masių – skaidrios ir baltos, praturtintos ožkų pienu. Muilo masę reikia ištirpinti ne aukštesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje. Kadangi visas procesas vyksta labai greitai, reikia iš anksto pasiruošti eterinius aliejus, dažančias medžiagas ir žoleles bei kitus natūralius priedus, kurie sudedami į skystą muilą, išmaišomi ir gauta masė supilstoma į formeles. Svarbu, kad viso proceso metu nesusidarytų putos. Jas lekėtiškės panaikina apipurkšdamos spiritu. Muilas stingsta akyse, tad labai greitai reikia ruošti kitą muilo sluoksnį, žaisti spalvomis, kvapais. Moterys prisipažino, kad parduotuvėje muilo jau nebeperka – pasidaro savomis rankomis, tokį, kokio nori.
 
Sukūrė hidrolatų gamybos liniją

Kas kartą pabandė savo rankomis pasigaminti natūralaus muilo gabalėlį, patvirtins, kad tai labai smagus kūrybinis laiko praleidimas. Galima sakyti – tai savotiška meditacija, kurios metu žaidžia fantazija.  Muilo gamybai panaudojami net buityje atliekantys dalykai - kavos tirščiai  ar  apelsinų žievelės. O ką jau kalbėti apie eterinius augalų hidrolatus? Lekėtiškės jo gamybai neseniai įsigijo ir specialų aparatą. Jį apžiūrėjus įsitikini – tai tikrų tikriausia  alchemija. Žolininkė Adelė Skeisgielienė juokavo, kad internetas visagalis ir po jį panaršius viską galima susirasti. Ji pirmoji pradėjo „žaisti“ su hidrolatų gavyba dar paprastame puode, o šiandien iniciatyva trykštančios moterys jau sukūrė visą liniją – nuo vaistažolių rinkimo iki išpilstymo į buteliukus. Tad yra visos galimybės eksperimentuoti.

Juo labiau, kad šiai veiklai Lekėčių bendruomenės asociacija gavo Žemės ūkio ministerijos finansavimą. Moterys gavo apie 28 tūkst. Lt, kurių užteko ir patalpai nuo grindų iki lubų susiremontuoti, ir atidaryti visą verslo  liniją, į kurią norėtų įtraukti ir jaunus žmones.  „Norime, kad tuo užsiimantys žmonės gautų kažkokį atlygį, parduotų pagamintą produkciją, todėl džiaugiamės „Verslios Lietuvos“ organizuotais verslumo seminarais, kurie padėjo susivokti, ką ir kaip daryti, - atviravo viena iš projekto iniciatorių I. Gliozaitienė. – Ateityje norėtume susikurti savo prekinį ženklą, kuris reprezentuotų mūsų miestelį. Be to, svajojame išmokti gaminti eterinius aliejus, balzamus.“

Lekėtiškės neslėpė, kad įvairiose mugėse ir bendruomenių suėjimuose jų natūralūs grožio produktai išperkami be didelio vargo, ypač domimasi eteriniais augalų hidrolatais. „Kas perka parduotuvėse, už 50 mililitrų moka tokią kainą, už kokią mes parduodame 250 mililitrų. Dabar šią produkciją siūlome įsigyti po 5 eurus. Tai labai gera kaina, - neslėpė I. Gliozaitienė. – Aš pati hidrolatus anksčiau pirkdavau parduotuvėje, tačiau tų gaminių nepalyginsi su mūsų moterų pagaminta produkcija. Koks kvapas. Kokia kokybė. Naudojam juos ir džiaugiamės gražia veido oda.“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.