Dvylikos metų kelias į sėkmingą ūkį

alvydasLina POŠKEVIČIŪTĖ

Grinaičių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) – jaunas, bet sparčiai besivystantis pienininkystės ir augalininkystės ūkis. Tai viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovių, už tai jai įteiktas „Gazelė 2015“ apdovanojimas.

Nuotr. Grinaičių žemės ūkio bendrovės gamybos vadovas Alvydas Januškevičius sako, kad gautas apdovanojimas „Gazelė 2015“ – tai visų specialistų ir darbuotojų nuopelnas.

Pradžia nuo nulio

Meilę gimtajai žemei šios bendrovės gamybos vadovas Alvydas Januškevičius paveldėjo iš tėvų. Iš pradžių apsėjo javais 50 ha tėvo turėtos žemės. Bet kasmet tą plotą „po gabalėlį“ plėtė, prisidėjo broliai Vytas ir Almantas ir visi tapo jaunaisiais ūkininkais.

„Dirbom su traktoriais „Belarusas“ ir „Kirovas“ ir turėjom apsispręsti – ar plečiamės tik augalininkystės srityje, ar investuojam ir pradedam verstis gyvulininkyste, ar iš viso traukiamės iš žemės ūkio. Taip prieš 12 metų priėmėm sprendimą kurti savo ateities ūkį. Įsigijom ir savo rankomis rekonstravom buvusio „Komjaunuolio“ kolūkio fermas, pirmųjų 50 juodmargių parkeliavo iš Raseinių rajono, vėliau pradėjom pirkti karves iš Olandijos, Vokietijos“, – apie pirmuosius kūrimosi žingsnius prisiminė A. Januškevičius.

Plėtoti ūkį atsirado daugiau galimybių pasinaudojus Europos Sąjungos remiamomis programomis ir bendrovė įsigijo melžimo įrangą bei modernios žemės ūkio technikos. Per pastaruosius dešimt metų bendrovė pradėjo įgyvendinti jau antrą Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto remiamą investicinį projektą technikai atnaujinti.

Pieno ūkis

Grinaičių mišriame ūkyje yra 550 melžiamų karvių ir tiek pat prieauglio – telyčaičių ir veršiukų.  Primilžiai iš karvės per parą siekia iki 60 litrų, todėl jos melžiamos tris kartus Delaval melžimo įranga. Šiandien bendrovė per parą melžia apie 14 tonų pieno, kurį pristato į Jurbarko pieninę.

„Melžiamų karvių į lauką negename, tik veršelius ir telyčaites. Karves tvarte laikome palaidas, didžiąją bandos dalį sudaro Lietuvos juodmargės. Karvės guli sausai ir šiltai – ant savo sutrypto mėšlo ir šiaudų pakratų, tad galvijai išlieka švarūs“, – aprodydamas fermas dalijasi patirtimi A. Januškevičius.

Galvijus šeria ūkyje gaminamais pašarais: šienainiu, kukurūzu, silosu. Tam turi įsigijęs specialią įrangą. Pašarams naudoja grūdus, sojų rupinius, baltymų ir kitus priedus. Jau  paruošta šieno žiemai.

Fermoje įrengtoje kontoroje A. Januškevičius ir kiti specialistai kiekvieną dieną dalį laiko praleidžia prie kompiuterio – analizuoja nuolat atnaujinamus galvijų duomenis. Ūkyje naudojama kompiuterinė bandos valdymo programa Uniform-Agri. Jie neįsivaizduoja, kaip galima būtų išsiversti be kompiuterinės duomenų bazės, kurioje visi galvijai kaip ant delno: kada kuri karvė rujoja, veršiuojasi, kurios savijauta bloga. Duomenų bazėje kaupiami duomenys apie primilžius: kiekvieno melžimo, dienos, mėnesio, viso laktacijos periodo.

Sėkmingai plėtoja ūkį

A. Januškevičius rodo modernią žemės ūkio techniką, prie kurios pluša mechanizatoriai, kiti darbininkai ruošiasi gyvulių šėrimui.

Šiandien ūkyje dirba 50 žmonių. Yra bendrovės augalininkystės filialai Širvintose, Raudondvaryje.

Grinaičių žemės ūkio bendrovė dirba apie 2000 ha žemės, augina grūdines kultūras, kukurūzus, rapsą.

„Džiaugiuosi kiekvienu čia dirbančiu darbuotoju ir manau, kad jauni, darbštūs ir energingi Sudargo kaimo žmonės yra taip pat patenkinti, kad šalia turi darbą. Yra atvažiuojančių iš Šakių, Jurbarko. Samdom specialistus, kurie atvažiuoja, sudaro pašarų racionus, konsultuoja veterinarijos gydytojai,” – kalbėjo A. Januškevičius.

Sėkmės raktas

Padėtis žemės ūkyje blogėja, tad kyla klausimas, ar A. Januškevičius šiandien ryžtųsi vėl imtis pienininkystės, augalininkystės ar panašios veiklos. Tačiau jis nusiteikęs optimistiškai ir patikina, kad jeigu nieko nedarysi, tuomet belieka išvažiuoti iš Lietuvos. Dabar, pasak A. Januškevičiaus, reikia išlaukti, ir jis tiki, kad po 2018 metų viskas pasikeis į gera.

„Dabar, kai mažėja pieno ir mėsos kainos, kol kas pagrindinis mūsų tikslas išgyventi. Bet jeigu pienininkystės ūkyje prasčiau, tai parduodam javus. Buvo metai, kai už grūdus gerai mokėjo, kitais metais su kukurūzais gerai pasisekė, buvo pagaliau, kad ir pienas savo kainą turėjo. Bet neprarandame vilties ir toliau plėsti gyvulininkystės sektorių – statyti naujus tvartus, auginti daugiau galvijų“, – apie netolimus ateities planus kalba A. Januškevičius.

Apie sumanų ūkio tvarkymą liudija ir tai, kad 2014 metais Grinaičių ŽŪB pripažinta didžiausiu pieno pardavėju ir apdovanota „Pienės 2014” nominacija. Apie gražų bendradarbiavimą su Sudargo bendruomene, mokykla ir įmonėmis liudija jų išreikštos padėkos šiai bendrovei. Tai rodo, kad Sudargo kraštas dėkingas Grinaičių ŽŪB ne tik už sukurtas darbo vietas, bet ir už gaunamą pagalbą ir paramą.

Visai neseniai į Grinaičių ŽŪB atkeliavo „Gazelė 2015 “ apdovanojimas. Bendrovė pripažinta viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovių.

A. Januškevičius apdovanojimo nelinkęs sureikšminti, bet sako, kad tai visų specialistų ir darbuotojų nuopelnas, juolab kad visa tai pasiekta per gana trumpą laiką.

Šiandien A. Januškevičius mini ir gražų asmeninį 50 metų jubiliejų. Ką reiškia šiam veikliam žmogui  šis jubiliejus?

„Liūdna darosi... gražu žiūrėti į jaunus žmones. Kad tie metai sustotų... Bet nesijaučiu blogai, kol judu, dirbu. Tas pragyventas etapas, kiek per tą paskutinį dešimtmetį padaryta kartu su broliais... Tai ir pasidžiaugiu. Vis prisimenu tuos pirmuosius žingsnius, kiek mūsų tėtukas mus skatino, padėjo. Lengva niekada nebuvo, tų bėdų tame žemės ūkyje visada buvo ir atsiranda, bet bandom jas išspręsti ir vėl dirbam, darom.“

Pasirinkus žemės ūkį, studijuoti A. Januškevičiui nebuvo kada, bet jis nuolatos domisi naujomis žemės ūkio technologijomis ir Grinaičių ŽŪB plėtra. Žiemą, kai žemdirbiai mažiau užsiėmę,  atranda laiko  pakeliauti, aplankyti egzotiškas šalis, paslidinėti.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.