baneris leidinys

urbstaiLina POŠKEVIČIŪTĖ  

Rugsėjo 7 d. rajono Žemės ūkio vedėja Irena Žemaitienė dalyvavo Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime, kur buvo aptartos naujausios paramos schemos pieno gamintojams. Rajono ūkininkų ši parama kol kas nevilioja.

Nuotr. Valdas ir Aušra Urbštai sako: tik sunkiai dirbdami ir palaikydami vienas kitą pergyveno pienininkystės krizes ir šiandien nestokoja optimizmo – kuria naujus planus ateičiai.

Tikslinė parama

Europos Komisija patvirtino 500 mln. eurų paramos pieno sektoriui planą. 350 mln. eurų bus skirta tikslinei paramai pieno gamintojams, 150 mln. eurų skirta pieno gamybos mažinimo priemonėms. Pasak I. Žemaitienės, Lietuvos pieno ūkiams iš minėtos pinigų sumos numatyta skirti beveik 13,3 mln. eurų.

„Dalyvavimas šioje priemonėje yra savanoriškas kiekvieno pieno gamintojo sprendimas: ūkininkai turės apsispręsti, ar nori sumažinti pieno gamybą savo ūkiuose ir gauti paramą. Ji bus skiriama pieno ūkiams, kurie įsipareigos sumažinti palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu pieno pardavimus perdirbti šių metų spalio–gruodžio ir ateinančių metų sausio–kovo mėnesiais“, – aiškino vedėja. Pasak jos, numatoma išmoka – 140 eurų už toną nepatiekto pieno ir svarbu, kad sumažinto pieno tiekimo perdirbti kiekis būtų ne mažesnis kaip 1500 kg. I. Žemaitienė informavo, kad jau šią savaitę rajono Žemės ūkio skyrius gaus patvirtintas taisykles, o paraiškos bus renkamos seniūnijose iki rugsėjo 21 d.

Pasak pasitarime dalyvavusios ministrės Virginijos Baltraitienės, pieno gamybos mažinimo priemonės turėtų skatinti mažinti pieno gamybą, o dėl sumažėjimo rinkoje atsirastų kai kurių produktų trūkumas, imtų didėti pieno supirkimo kainos.

Nesupranta tokios schemos

Ūkininkas Gintaras Stalioraitis iš Degutinės sako, kad išmokomis mažinti gamybą – nesąmoningas sprendimas.

„Ši informacija mane suglumino, aš dar neapsisprendžiau, ar teiksiu paraišką paramai gauti, bet greičiausiai ne. Ir kokia ten ta parama, man tegul nors vieną centą už litrą pakelia, tai aš per dekadą daugiau gausiu nei ta parama“, – svarstė savo ūkyje apie 40 karvių laikantis ūkininkas.

Jis karvių atsisakyti kol kas neketina, nes mišriame ūkyje augina ir grūdines kultūras.

„Derlių tai nuėmėm, bet kad kokybė jo prasta, žieminio rapso prikūlėm tik 2,7 t/ha, o nuo kviečių buvo nemažos nuoskaitos. Kaip aš sakau, šiemet iš augalininkystės nulis ant nulio išėjo“, – pasakojo G. Stalioraitis.

Griškabūdietis Arvydas Dubickas karvių atsisakyti taip pat neketina ir paraiškos paramai neteiks. Atvirkščiai, jis pieno gamybą didins. Jo nuomone, šia parama pasinaudos tie žmonės, kurie jau planavo pasitraukti iš pienininkystės, dabar jiems yra proga už tai gauti išmokas. Tačiau, pasak ūkininko, tie, kurie laiko kelias karves ir norės pasilikti vieną ar dvi, šios paramos negus, nes į paramą galės pretenduoti tik tie ūkiai, kurie sumažins ne mažiau 1,5 t pieno.

„Ta paramos gavimo schema man nesuprantama, jeigu aš, pavyzdžiui, likviduosiu savo bandą per tuos šešis mėnesius, tai panorėjęs atkurti pieno ūkį po kovo mėnesio, kaip aš tai padarysiu? Aš manau, kad šia parama nedaugelis pasinaudos“, – svarstė A. Dubickas.

Galvijams geriausia – saulė

Aušra ir Valdas Urbštai iš Gegužių kaimo (Kriūkų sen.) sako, kad pienininkystės tikrai neatsisakys. Pradėję ūkininkauti prieš 16 m. turėdami dvi karves ir veršingą telyčią, šiandien jie melžia apie 100 karvių ir laiko beveik tiek pat kitų galvijų.

„Įsigijome keliolika karvių ir laikėme prie namų pastatytame tvarte, vėliau įsigijom greta esančias apleistas fermas, kurias remontavome, pastatėme priestatą. Dauguma darbų atlikome savomis rankomis, tik 2006 m. pasinaudojom Europos Sąjungos parama ir fermą modernizavom: įsigijom šaldytuvus, atnaujinom kai kuriuos įrengimus, vėliau iš kitų programų įsigijom kitos technikos“, – pasakojo V. Urbštas.

Šiandien jie turi nuosavos arba nuomoja apie 200 ha žemės, iš kurių apie 60 užima ganyklos. Ūkininkai Urbštai mano, jog sėkmę lemia, kad galvijai visą vasarą ganosi lauke.

„Nėra gyvuliui tokių vaistų, kurie atstotų saulę“, – sakė Valdas.

Paklaustas apie tokią permainingą situaciją pienininkystėje, ūkininkas sako: kai taip sunkiai dirba, galvoti apie jokias krizes nėra kada.

„Bėgi ir bėgi, o darbų rutina tik ir sukasi: vieną darbą darai, dar trys laukia“, – juokavo pašnekovas.

Ūkininkauja visi keturi šeimos nariai, todėl Valdas dažnai vaikams sako, kad tai, ką jie su žmona sunkiai uždirbo, vaikai nors neišparceliuotų.

Turi laiko ir gėlėms

Šalia pastatų, kur laikomi galvijai, negali nepastebėti augančių gėlių, alpinariumo, o su kavos puodeliu pasitinka ir ūkio šeimininkė Aušra, aprodo pievoje gulinčius veršelius – jie augina beveik visą prieauglį: telyčaites laiko veislei, o mėsinius veršelius augina pardavimui.

„Pasistumiam vienas kitą, kad reikia eiti į priekį, o ne atgal žiūrėti. Daug investavom dar tebeinvestuojam, tai to pelno sau ir nelieka. Tenka rinktis ir dažnai keisti pieno supirkėjus, šiandien gauname 21,5 euro centus už litrą. Tai mažai, atsimenu, prieš dešimtmetį už litrą mokėjo virš lito, bet tai truko tik mėnesį“, – kalba A. Urbštienė.

Artėja vidudienis, Valdas ruošiasi važiuoti į laukus – baigs pjauti javus, dar parodo žaliuojančius kukurūzų plotus, o Aušra sako, kad savo ūkyje ji atranda ir ramybę, ir siekia šeimai gerovės.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

200x100 banAUDRA

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos