Žemdirbiams ši vasara nelengva. Rugpjūčio pabaigoje dar nemažai javų buvo nekulta, o šios savaitės atšilimas ūkininkams itin reikšmingas – jie skuba doroti likusį javų ir ankštinių kultūrų derlių bei tęsti rudens sėjos darbus.

Rugių pasėliai traukiasi

Kaip informavo Žemės ūkio skyrius, iki rugpjūčio 25 d. rajone buvo nuimta 74 proc. javų (deklaruota 29 tūkst. 408, 28 ha) bei 86 proc. rapsų derliaus (deklaruota 5 tūkst. 741,1 ha). Nukulti visi rugiai, kurių užsėta buvo 23,51 ha, beveik nukulti ir kviečiai (82 proc.), šios kultūros deklaruota 24 tūkst. 968, 62 ha. Iš sėtų 819,49 ha kvietrugių taip pat jau nukulta apie 800 ha.

Kaip matome pagal pateiktus skaičius, bene mažiausiai mūsų žemdirbiai sėja rugių – šiais metais jų deklaruota tik apie 24 ha. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sako, kad nors grūdų nuėmimas vėlavo daugiau nei dvi savaites, rugiai yra ypač geros kokybės, grūdai stambūs, gero saiko svorio, aukšto kritimo skaičiaus.

„Grūdų paklausa rinkoje reguliuoja auginimo apimtis. Rugiai daugiausia naudojami vietinėje rinkoje: geros kokybės – ruginių miltų, kiti – spirito gamybai. Tiek rugių kaip žaliavos, tiek ruginių miltų eksportas dėl vartojimo ypatumų nėra didelis. Kviečių paklausa ir kainos yra žymiai aukštesnės nei rugių, jų didesni derliai, didelės eksporto galimybės. Tai nusako priežastis, kodėl rugių auginama mažiau“, – aiškina D. Ruščiauskienė.

Sudarge ekologiškai ūkininkaujantis Albertas Navarskas apie 11 ha skyrė rugiams, šiemet rugių kūlė po 2t/ha. Gyventojams rugius parduodantis ūkininkas džiaugiasi gera grūdų kokybe ir kad jau visas derlius aruode.

„Duona labai skani iš mano išaugintų rugių, todėl rugius kaip mat išgraibsto. Nė veislės nežinau, smetoniška vadinu, nes pas mane ji nuo senų laikų užsilikusi“, –  pasakojo A. Navarskas.

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vyriausiasis agronomas Viktoras Šnipas pasakojo, kad šią savaitę jau bus baigti kulti kvietukai ir likę 50 ha salyklinių ir pašarinių miežių. Pasak specialisto, dar likę nenupjauta apie 120 ha vasarinių kviečių, bet žemdirbiai laukia visiškos jų brandos.

„Manau, kad derlius šiais metais neblogas. Žieminių kviečių prikūlėm 8,3 t iš ha. Pavasaris buvo šaltas, tai nesitikėjom, kad vasarinių miežių prikulsim daugiau nei 6 t iš ha. Aišku, mūsų netenkina žemos produkcijos kainos“, – svarstė pašnekovas ir pridūrė, kad sėją pradėjo rugpjūčio 15 d., bendrovė užsėjo apie 80 ha žieminio rapso, kuris jau sudygęs.

Be cheminių preparatų

Lietūs sujaukė ir žirnius skubančių nuimti ūkininkų planus. Ūkininkai svarsto, kad, uždraudus žalinimui auginamų ankštinių augalų pasėliuose naudoti chemines augalų apsaugos priemones, žirnių auginti neapsimokės. Nelinksmomis gaidomis šiuo klausimu kalba Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Jonas Talmantas.

„Ne tik kad sumažės, bet manau, kad ūkininkai visiškai jų nebeaugins. Žirniai – tai tokia kultūra, kurią mūsų klimato sąlygomis nelabai ir gali auginti. Vieni kiti metai papuola, kai užauga. Bet kai tokie kaip šiemet – nieko gero. Kaip žirnius auginti be cheminių preparatų, nelabai įsivaizduoju. Jei nenupurkši žydėjimo metu, bus sukirmiję, derliaus negausi. Pupos gal dar dar..., bet ir tai ligų pažeistų, dėmėtų niekas nenorės supirkti“, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Žvirgždaičių seniūnijos ūkininkas Jaunius Stonkus žirnius kulti pradėjo rugpjūčio viduryje. Auginantis per 100 ha šios ankštinės kultūros pasėlių ūkininkas derlių jau sudorojo.

„Derlių nuėmėm puikiai. Šiemet pavyko prikulti daugiau nei 4 t iš ha. Manau, kad žemdirbiai daro klaidą – pirma pradeda pjauti žieminius kviečius, žirnius palieka, tuomet jie perželia, o reiktų pirma doroti žirnių derlių“, – svarstė ūkininkas.

Tiesa, kalbinti kiti rajono žemdirbiai minėjo, kad dalis derliaus liks laukuose, žirniai sugulę ir nuo drėgmės pradėję gelsti, net jei orai leis, kulti likusių žirnių gali ir nebeapsimokėti. Jei žirniai nuo drėgmės pradės dygti, bus tinkami tik pašarams. Žemdirbiai taip pat pastebi, kad šiemet supirkėjai itin priekabiai vertina žirnių kokybę. Žirniais rajone apsėta 3 tūkst. 457, 41 ha.

Vėliausiai iš visų auginamų augalų bus imamas kukurūzų derlius – planuojama juos kulti spalio pradžioje. Tiesa, dėl vasaros pradžioje juos alinusios sausros žemdirbiai rekordinio kukurūzų derliaus nesitiki. Pasak kalbintų Griškabūdžio žemdirbių, kukurūzai atrodo gana prastai, V. Šnipas viliasi, kad kukurūzai dar augs rugsėjį, jei tik bus šilti orai.

Rugsėjį bus imamas pupų derlius, šia kultūra rajono laukai užsėti apie 2 tūkst. 600 ha plote. Kūlimo laukia ir grikiai, jų mūsų žemdirbiai užsėjo 107, 22 hektaro.