Daugelis gyventojų turgus pamėgę nuo seno, mėgsta juose apsipirkinėti. Turgūs veikia ne tik Šakiuose. Rajono miesteliuose taip pat yra prekybai numatytos vietos, kai kurios savo gyvavimą skaičiuoja nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Praėjusią savaitę vykusiame tradiciniame seniūnų pasitarime rajono meras Edgaras Pilypaitis teiravosi seniūnų, kokia jų seniūnijose situacija: ar prekyvietės yra, ar veikia pagal nustatytą tvarką ir pan. Lekėčių seniūnijos seniūnas Ričardas Krikštolaitis apgailestavo, kad šiame miestelyje sutvarkytos ir prekybai tinkamos vietos kol kas nėra, tačiau, panaudojus projektines lėšas, planuojama, kad ateityje ir Lekėčių miestelyje bus konkrečiai šiai paslaugai nustatyta vieta. Tiesa, ir dabar miestelyje prekybininkai teikia savo paslaugas, tačiau užmokesčio už tai nemoka.

„Kai bus sutvarkyta turgavietė, suteiktos atitinkamos sąlygos tiek prekeiviams, tiek gyventojams, tada reikės pagalvoti apie šio dalyko administravimą, rinkliavos rinkimą ir panašiai. Dabar mes tam neturime galimybių, juk buhalterė neis ir nerinks tų pinigų, o priėmus naują žmogų jam reikės mokėti atlyginimą. Kol niekas nepatvirtinta, tegul jie prekiauja“, – komentavo R. Krikštolaitis.

Meras pasakojo, kad turgaviečių klausimas iškilo tvirtinant verslo liudijimų kainas. Ne paslaptis, kad prekybininkai neretai piktnaudžiauja, pavyzdžiui, išsiperka verslo liudijimus tik kelioms dienoms, tačiau prekiauja ne tik tas dienas. Meras retoriškai teiravosi, ar tokiais būdais nėra iškreipiama rinka: kai kurie asmenys prekyba užsiima laikydamiesi visų reikalavimų, išlaiko nuomojamas arba nuosavas patalpas, samdo darbuotojus, moka visus mokesčius, o yra ir tokių prekybininkų, kurie elgiasi nesąžiningai.

Pavyzdžiui, kalbant apie prekybą gėlėmis. Jomis prekiaujantys asmenys ypač papiktino po praėjusių metų kovo 8-ąją švenčiamos Tarptautinės moters dienos. Šakiuose buvo galima pamatyti ne vieną prekeivį kone gatvėje išsikrovusį iš autobusiuko gėles ir jomis prekiaujantį, taip mažinantį klientų srautą gėlynų savininkams, kurie Šakiuose dirba ir mokesčius į Valstybės biudžetą moka daugybę metų.

„Ar mes po to nekertame šakos, ant kurios patys sėdime? Aš nesu prieš tai, kad žmogus prekiauja išsiėmęs verslo liudijimą. Kai socialinių pašalpų skirstymo funkcija buvo paskirta seniūnijoms, tai ir paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, tie patys dėvėtais rūbais prekiaujantys asmenys po to ateina į seniūniją prašyti pašalpos, nes nieko neuždirba. Ne visi, tačiau dauguma piktnaudžiauja verslo liudijimais ir slepia mokesčius“, – kalbėjo meras.

Štai Gelgaudiškyje prekybai skirtoje aikštėje didžiausias veiksmas verda trečiadieniais. Šią dieną miestelyje vyksta vadinamasis Gariūnų turgus, o į Gelgaudiškį tą dieną suvažiuoja prekybininkai iš Tauragės, Jurbarko, Kauno ir kitų miestų. Žmonės įsigyti gali visko, ko tik reikia – pradedant maistu, augalais, baigiant avalyne, drabužiais ar namų apyvokos prekėmis. Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis pasakojo, kad turgus čia veikia nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, o gal ir nuo seniau.

„Kiekvieną dieną jis būna, tačiau trečiadieniais pats didžiausiais. Iš prekybininkų imamas atitinkamas mokestis. Priklauso nuo metų laiko, žiemą surenkame mažiau, šiltuoju metų laiku daugiau, tačiau per mėnesį net ir 200 eurų pavyksta surinkti“, – apie į savivaldybės biudžetą nukeliaujančius pinigus pasakojo V. Dabravolskis.

Panašaus masto prekyba vyksta ir Griškabūdyje, prie kultūros centro esančioje aikštelėje. Šiame miestelyje nuo pat ankstyvo ryto didžiausia prekyba vyksta penktadieniais. Prekeiviai prekiauja drabužiais, avalyne, sendaikčiais, šiltuoju vasaros laiku galima įsigyti vaisių, daržovių, įvairiausių gėlių sodinukų.

Pagal rajono savivaldybės tarybos 2015 m. patvirtintą tvarką viešos vietos, skirtos vykdyti prekybą, nustatytos kone visuose didesniuose rajono miesteliuose, tačiau tai nereiškia, kad juose, kaip antai Gelgaudiškyje ar Griškabūdyje, prekyba vyksta kiekvieną dieną. Numatytoje vietoje prekyba gali būti vykdoma, pavyzdžiui, įvairių švenčių metu.

Šakiuose daugiau kaip prieš 200 metų miesto skveras buvo pagrindinė miesto aikštė, kurioje savaitgaliais vyko turgūs. Aikštės viduryje stovėjo medinė katalikų bažnyčia su varpine, ją juosė žydų krautuvėlės, amatininkų dirbtuvėlės ir gyvenamieji namai. Turgaus aikštės kampe stovėjo šulinys su pliumpu, jis aprūpindavo vandeniu visus miesto gyventojus.