Nors ne vienerius metus tai tyliau, tai garsiau buvo kalbama, kad ateis diena, kai teks mokėti už lietaus vandenį, kalbos virto kūnu – metų pabaigoje vykusiame paskutiniame tarybos posėdyje patvirtinta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina. Nustatyti ir nauji geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo tarifai. Atrodo, fiziniai asmenys gali džiaugtis, bet juridiniams teks paploninti piniginę.

Už lietų – juridiniai

Tai, kad į vieną ar į kitą pusę keičiasi geriamojo vandens ar nuotekų tvarkymo kaina, jokia naujiena. Naujiena tai, kad rajone atsiranda naujas paviršinių nuotekų tvarkymo tarifas, kurį mokės juridiniai asmenys. Už fizinius asmenis šį mokestį mokės, tiksliau, jį dengs savivaldybė. UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas tarybos narius informavo, kad, pagal skaičiavimus, įvedus šį mokestį įmonė per metus turėtų gauti apie 87 tūkst. eurų pajamų. Kai kuriems tarybos nariams rūpėjo, kaip konkrečiai bus apskaičiuojamas paviršinis vanduo ir nuo ko priklausys, kokią sumą teks sumokėti. Bendrovės direktorius aiškino, kad yra speciali metodika.

„Nuo stogų – vienas koeficientas, nuo asfalto dangų – kitas, o trečias nustatomas pagal metinę kritulių normą“, – sakė K. Vilkauskas, kuriam pritardamas Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis patikino, kad konkrečios kainos atsispindės jau sudarinėjant sutartis.

Verslininkas ir tarybos narys Arūnas Tarnauskas puse lūpų replikavo, kad lengva nustatinėti tarifus, kai tenka mokėti juridiniams subjektams.

„Na taip, buvo šiukšlės, dabar – vanduo...“ – sakė jis.

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą ir tarybos palaiminimą paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos kaina – 0,23 euro už kub. m.

Patvirtino kainas

K. Vilkauskas tarybos narius informavo, kad gruodžio pradžioje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino naujas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kurioms pritarė ir taryba. Tiesa, ji nelabai ką ir gali pakeisti – jei sprendimo būtų nepriėmusi, jis vienašališkai įsigaliotų per 60 d.

Kalbant apie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas galima paminėti, kad butuose vartotojai už šias paslaugas mokės pigiau – ne 2,34 euro už kub. m, o 2,14 euro. Individualiuose namuose kaina bus ne 2,13 euro, o 2,03 euro už kub. m. Pasak K. Vilkausko, bendrovė prašė kainas didinti, tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nusprendė kitaip. Tiesa, už lietaus vandenį kainą nustatė net didesnę, nei buvo prašoma, tad Kainų komisijos sprendimai – neprognozuojami.

Pavyzdžiui, kad kaina nebus tokia, kokios įmonė prašė, vien už vandens tiekimą įmonė gaus 88 tūkst. eurų mažiau, už nuotekų tvarkymą daugiau gaus apie 8,5 tūkst. eurų.

Kreipsis dėl skaičiavimo metodikos

Bendrovės ekonomistė Laimutė Geršvaltaitienė sakė, kad dar 2011 m. tarybos sprendimu buvo didintas įstatinis įmonės kapitalas rinkos verte.

„Kainų komisija ima tik turto balansinę vertę ir gaunama 1 mln. 800 eurų. Nuo pradinės vertės į Kainų komisiją priskaičiuota 88 tūkst. eurų, kai nuo rinkos vertės – 185 tūkst. Ir iškart 96 tūkst. eurų virsta į nuostolį ir niekaip nebūsim pliuse“, – aiškino ekonomistė, pridūrusi, kad kol turimas įstatinis kapitalas nenusidėvės, tol „pliuso laukti neverta“.

Be to, ji sakė, lyginant verslo apskaitos standartus su Kainų komisijos, jie gerokai prasilenkia ir į kainą patenka tik apie 50 proc. turto nusidėvėjimo kainos.

„Turtas iš dalies nusidėvėjęs, o jie laiko kaip nauju. Aišku, spalį įrodėme, kad taip negerai, tai leido pasitaisyti ir ši korektūra kainą pakeitė 7 centais“, – kalbėjo K. Vilkauskas.

L. Geršvaltaitienė vardino: jei pagal verslo apskaitos standartus, pavyzdžiui, vandens gerinimo įrenginių nusidėvėjimas skaičiuojamas penkeriems metams, tai Kainų komisija skaičiuoja10 metų.

K. Kuncaitis, atsiliepdamas į tarybos narių komentarus, kodėl taip yra, tikino, kad tiesiog tokia skaičiavimo metodika.

„Jie robotai. Protingesni iš tos komisijos bėga, o likę gyvena tik tos metodikos rėmuose. Nėra jokio loginio mąstymo“, – mintimis dalijosi Ūkio skyriaus vedėjas.

Galiausiai tarybos nariai piktinosi, kad būtent metodika kalta kalbant apie UAB „Šilumos tinklai“ šilumos kainą, metodika kalta ir dėl „Šakių vandenų“ per mažos paslaugos kainos.

„Tai gal pradėkime ginčyti tos metodikos ydingumą“, – siūlė Irena Haase.

Jai pritarė ir vicemeras Bernardinas Petras Vainius, tikindamas, kad jei neužtenka bendrovės kreipimosi, raštu reiktų kreiptis ne tik į Kainų komisiją, bet ir Vyriausybę ir tai daryti visos tarybos vardu – „kad nebūtų tokių nesąmonių, kokios yra“.

„Atėjo į Vyriausybę profesionalai, tegul dirba. Nebijokime sudrumsti vandens“, – sakė B. P. Vainius.

K. Kuncaitis kaip pavyzdį nurodė tai, jog į Seimą Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento net nepriėmė, nes tiesiog nėra, kas atsakytų į keliamus klausimus.

Visgi nuspręsta bent jau protokoliniu nutarimu kreiptis į Kainų komisiją ir aiškinti, kad kainų skaičiavimo metodika yra ydinga, neatitinkanti tikrovės.

O kol kas, iki vasario 10 d., gyventojai už sausio mėnesį suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gali atsiskaityti dar iki šiol galiojusiomis kainomis. Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo metodika dar bus nustatoma ir sutartys sudarinėjamos individualiai.