Užklupus arktiniams šalčiams, žemdirbiai nerimauja dėl žieminių kultūrų. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas prognozuoja, kad vėluos sėja, o tai atneš naujų nuostolių.

„Augalai neužsigrūdinę, nes iš pradžių buvo šilta. Juo labiau, kad jie sėti, kai buvo labai šlapia, jie mirko vandenyje, todėl ir šiaip yra silpnesnio išsivystymo, jų pasėta mažiau. Toks staigus atšalimas, kai ne visuose rajonuose yra sniego, o Suvalkijos link labai mažai sniego, kuris saugotų augalus, – toks šaltis ir vėjas žieminiams rapsams ir kviečiams pražūtingas. Praktiškai gali žūti visas derlius“, – situaciją komentavo J. Talmantas.

Pasak UAB „Agroprimum“ agronomo-konsultanto Arūno Vasiliausko, žiūrint į Šakių rajono laukus, didelės panikos nereikėtų kelti.

„Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose padėtis kiek prastesnė, nes ten laukai per didžiuosius šalčius buvo be sniego. Po praėjusio penktadienio nakties rajono laukus užklojo sniegas, todėl pasakyti apie augalų būklę nieko negalime, reikia laukti pavasario, kol augalai pradės atsigauti, prasidės jų vegetacija“, – teigė A. Vasiliauskas.

UAB „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis jau sunerimęs dėl žieminių rapsų būklės pietinėje rajono dalyje.

„Eilinį kartą Kudirkos Naumiesčio kraštas yra rizikos zonoje. Žiūrėjau dar vasario pabaigoje rapsų laukus, viršutinė augalo dalis visiškai ruda. Pas mus sniego nebuvo, o šalo 20 laipsnių. Penktadienį prisnigo, bet jau po laiko. Tikiuosi, kad kviečiai ir kvietrugiai išgyvens. Lauksiu pavasario... tik kas žino, koks jis bus – ankstyvas ar vėlyvas. Juk neturim su aukščiausiuoju sutarties...“ – kalbėjo J. Pukelis.

Sunkūs žemdirbiams buvo ir 2016, ir 2017 metai, po pastarųjų žiemų, kai vis dažniau iššąla žieminės kultūros. UAB „Agrolina“ direktorius Vytautas Bastys rekomendavo ieškoti žieminių kultūrų sėklų, kurios būtų atsparios šalčiams. Pasak jo, apie Kriūkų kraštą bendrovės laukai buvo apie 10 cm uždengti sniegu, o tai sumažina riziką, kad pasėliai nukentėtų.

„Pasirinktos ir atsparesnės šalčiams žieminių kviečių ir rapsų veislės. Manau, kaip peržiemojo pasėliai, įvertinsime tik pavasarį, iki šiol atrodo viskas neblogai. Turime pripažinti, kad buvo sudėtingos praeitą rudenį sėjos sąlygos, laukai buvo užmerkti, todėl manau, kad derlius bus šiais metais mažesnis“, – svarstė V. Bastys.

Kad dėl lietingo praėjusio rudens pasėlių būklė ir taip jau prasta, pritarė ir girėniškis ūkininkas Juozas Matijošaitis, tačiau kokių nuostolių atneš ar neatneš šalčiai, prognozuoti nedrįso, ūkininko žodžiais, balandžio mėnesį pasimatys tikroji pasėlių būklė.

„Jei bus didelis įšalas ir pavasarį jis ilgai neišeis, dirvose stovės vanduo, pasėliai nugers. Priežastis šitas šaltis, bet pasekmės bus po dviejų mėnesių“, – svarstė ūkininkas ir pridūrė, kad žemdirbiai po kiekvienos žiemos pavasario laukia su nerimu.
Ar neiššals uogynai, sodai, teiraujamės griškabūdiečio sodininko Romano Laurinaičio.

„Šiandien apie vaismedžius sunku dar kažką pasakyti. Pasimatys viskas tik pavasarį, kai vaismedžiai pradės sprogti. Jei esant šiltoms žiemoms išbrinksta vaismedžių pumpurai ir staiga šokteli didelė minusinė temperatūra, tuomet pumpurai nušąla. Kas čia žino, kaip šiemet bus, juk metai metams nelygūs...“ – samprotavo sodininkas.

O ką žemdirbiams pranašauja sinoptikai? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai prognozuoja, kad kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra gali būti trimis laipsniais žemesnė už standartinę klimato normą (SKN), kuri Lietuvoje siekia 0,4 laipsnio. Teigiama paros oro temperatūra šį pavasarį įsivyrauti neskubės. Kovo mėnesį tikėtinas ir sniegas ar šlapdriba. Sniego danga nyks laipsniškai.

LHMT duomenimis, pernai dirvožemiai beveik visoje šalyje atitirpo pirmomis kovo dienomis, tik Biržuose 33 cm gylyje dar buvo likęs 7 cm storio įšalęs sluoksnis. Pavieniuose rajonuose antroje mėnesio pusėje dirvožemiai dar buvo įšalę iki 1–6 cm, Varėnoje – iki 12 cm, tačiau toks įšalo gylis laikėsi tik po vieną dieną. 2017 m. kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,3–4,3 laipsnio šilumos (2–3 laipsniais aukštesnė už SKN). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 1–6 laipsnių šalčio, aukščiausia oro temperatūra siekė 9–14 laipsnių.