Trečiadienį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje pristatyta 2018 m. darbo rinkos prognozė, įsidarbinimo galimybės ir Europos Sąjungos fondų finansuojami projektai. Statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis metinis nedarbas pernai rajone sumažėjo iki 7,8 proc. Tačiau ar tikrai dėl to turime džiaugtis?

„Darbo rinkos procesai vystosi natūraliai: tie, kurie nenori dirbti, jie turbūt jau ir nebedirbs, tie, kurių netenkina darbo užmokestis, išvažiavo į užsienį. Labai džiugu, kad darbo rinkos rodikliai pernai Šakių rajone žymiai pagerėjo – vidutinis metinis nedarbas sudarė 7,8 proc. Anksčiau Šakiuose niekada tokių rodiklių nebuvo. Kas tam turėjo įtakos? Ar tikrai jų nenulėmė padidėjusi emigracija – čia jau yra kiti klausimai“, – kalbėjo į renginį atvykęs Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas.  

Darbo rinkos prognozes ir įsidarbinimo galimybes 2018 m. pristačiusi Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė informavo, kad 2018 m. pradžioje bendras gyventojų skaičius Lietuvoje siekė 2,81 mln. Iš jų Marijampolės apskrityje – 141 tūkst. 388 asmenys. Per metus bendras šalies gyventojų skaičius sumažėjo 37 tūkst. – maždaug tiek, kiek šiuo metu žmonių gyvena Marijampolėje.

Sudarant darbo rinkos prognozę buvo apklausti 323 Marijampolės apskrities darbdaviai (89 iš jų – iš Šakių rajono), kurių įmonėse dirba 15,6 tūkst. darbuotojų. Duomenys rodo, kad, lyginant su 2017 m., investicijos į įrengimus ir darbuotojų skaičius iš esmės nesikeis, apyvarta ir darbuotojų darbo užmokestis didės. Planuojama, kad darbo vietų steigimo ir likvidavimo balansas išliks teigiamas. Dėl etatų mažinimo numatoma daugiausiai atleisti darbuotojų švietimo, miškų ūkio ir prekybos srityse.
Paslaugų ir pramonės sektorių darbdaviai ketina įregistruoti apie 7 tūkst. 800 laisvų darbo vietų (25 proc. iš jų – mūsų rajone). Didžiausias įsidarbinimo galimybes šiais metais turės pardavimo ir slaugos specialistai, gydytojai, mechanikos ir statybos inžinieriai. Paklausiausi kvalifikuoti darbininkai yra sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių pervežimo transporto priemonių vairuotojai, medienos ir metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, maisto produktų gamybos mašinų operatoriai, statybininkai ir siuvėjai. Numatoma, kad bedarbių skaičius nuo 7,8 proc. mažės iki 7 proc.

Dėl Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje planuojamos langų ir durų gamybos pradžios galimai padidės medienos apdirbimo specialistų paklausa. Viena esminių darbo rinkos tendencijų – apsirūpinimo kvalifikuotais darbuotojais problema – darbdaviams taps dar aktualesnė. Ją spręsti numatoma organizuojant profesinio mokymo priemones ir skatinant darbuotojų mobilumą. Manoma, kad darbdaviai pradės įdarbinti vis daugiau kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių.

Mažėjant darbo pasiūlai ir augant jo paklausai, svarbiais faktoriais tampa darbo vietos kokybė ir darbo užmokestis.

Paskutiniais duomenimis, Šakių skyriuje registruoti 1 538 bedarbiai (54 proc. sudaro vyrai). Daug bedarbių yra iš kaimiškų, atokių vietovių (73,2 proc.) ir vyresni nei 55 m. (28,9 proc.). Pasak A. Stasiulienės, didžioji dauguma – nemotyvuoti, sergantys ir nemobilūs, nes jei autobusas į rajono centrą vyksta tik kartą per savaitę, jiems užkirsti visi keliai į užimtumą. Daugiau nei 43 proc. rajono bedarbių yra nekvalifikuoti, beveik 27 proc. sudaro ilgalaikiai bedarbiai. Šakių skyriuje registruoti 199 jauni bedarbiai iki 29 m. Daugiau nei 74 proc. iš jų gyvena kaime, daugiau nei 47 proc. yra nekvalifikuoti.  

Šakių skyriaus vedėja į renginį susirinkusiems darbdaviams trumpai pristatė du naujus europinius projektus. „Tapk – tavo ateities perspektyvų kūrimas“ yra skirtas ilgalaikių, nekvalifikuotų ir neįgalių bedarbių integracijai į rinką, o projekte „Pasinaudok galimybe“ galės dalyvauti vyresni nei 54-erių metų bedarbiai.

Lukšių seniūnas Vidas Cikana, apeliuodamas į tai, kad seniūnai yra labai užimti ir neturi laiko prižiūrėti viešuosius darbus atliekančių bedarbių, siūlė rajonuose įsteigti specialius darbo biržos aptarnavimo padalinius, kurie vietoje koordinuotų bedarbių užimtumą. Jis siūlė išdiskutuoti šį klausimą, nes aplinkos gražinimo darbų rajone yra labai daug.

„Ar mes iškeliam klausimą, kodėl sumažėjo bedarbių? Klausau radijo laidos – Vilkaviškio rajone dingo 15 gyvenviečių. Žmonės emigruoja. Išvažiuoja kvalifikuoti ir darbingi, – konstatavo faktą Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė. – Būkim biedni, bet teisingi: žmonės emigruoja, nes netenka saugumo, savo šalyje tampa nereikalingi. Visi džiaugiasi, kad sumažėjo bedarbių skaičius, o aš sakyčiau – reikia verkti. Jei ir toliau taip, tuoj viso Šakių rajono nebeliks. Situaciją būtina keisti – žmogus savo šalyje turi jaustis saugus ir reikalingas, turi turėti normalų pragyvenimą ir gyvenimą.“

Pasak K. Šnipo, atrodo, jei žmonės išvažiuoja, tai lieka mažiau bedarbių ir bedarbystė mažesnė, tačiau yra ne visiškai taip.

„Jei bedarbiai emigruoja ir neišsideklaruoja išvykimo iš Lietuvos, tai bedarbystė netgi paauga, o jei išsideklaruoja, tai darbo rodikliams įtakos visai neturi, nes tiek išvažiavo, tiek sumažėjo darbingo amžiaus žmonių, – teigė darbo biržos direktorius. – Tačiau „Sodrai“ pradėjus išieškoti sveikatos draudimo mokesčius, visi užsienyje gyvenantys tautiečiai pradėjo masiškai išsideklaruoti. Manau, tai galėjo turėti įtakos mūsų regiono bedarbystės rodikliui.“