Šakiečiai pasigenda geresnių sąlygų verslui

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kasmet sudaromame šalies savivaldybių indekse, matuojančiame rajonų ekonominę laisvę ir progresą, Šakių rajonas jau keleri metai iš eilės yra indekso apačioje. Šią stagnaciją vis labiau jaučia ir patys Šakių gyventojai. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta krašto gyventojų apklausa atskleidžia, kad didžiausią nerimą jiems kelia niekaip nemažėjantys emigracijos mastai, maži atlyginimai bei didelė bedarbystė.

Šiemet atliktos apklausos metu siekta išsiaiškinti, kokios Šakių rajono problemos jo gyventojams atrodo pačios aktualiausios, kaip jie vertina miesto teikiamas viešąsias paslaugas, vystymosi perspektyvas.
 
Dauguma respondentų pastebi, kad rajoną kankina kelios įsisenėjusios ir itin aktualios problemos. Kaip pati ryškiausia įvardinama gyventojų emigracija. Rimta arba labai rimta ją laiko net devyni iš dešimties (89 proc.) šakiečių. Panašiam skaičiui (84 proc.) apklaustųjų nerimą kelią maži, šalies vidurkio nesiekiantys atlyginimai. Gyventojai susirūpinę ir dėl bedarbystės (73 proc.).

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad Šakių rajone, lyginant su šalies vidurkiu, didesnė emigracija ir mažesnis vidutinis darbo užmokestis. Vien 2016 m. savivaldybė neteko 1,7 proc. gyventojų, nors visos šalies vidurkis buvo 1 proc. Maža to, vidutinis darbo užmokestis Šakiuose tesiekia 80 proc. Lietuvos lygio.

„Nors Šakiuose nedarbo lygis yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis, tačiau jis vis tiek tebėra dvigubai didesnis nei buvo prieš finansų krizę. Taigi visiškai suprantama, kad gyventojų tokia padėtis netenkina. Respondentai nedarbą tebemato kaip rimtą problemą“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Giedrius Stalenis.

Negana to, Šakiai pritraukia mažiau investicijų nei Lietuvos vidurkis, o vietinius verslininkus apkrauna gana didele mokestine našta. Į prastas sąlygas verslo kūrimui ir vystymui dėmesį atkreipia ir patys rajono gyventojai. Jas palankiai vertina viso labo penktadalis (21 proc.) respondentų. Blogai arba gana blogai – beveik pusė (48 proc.).

„Papildomos investicijos galėtų padidinti darbo vietų skaičių, sumažintų nedarbą. Darbdaviams aršiau konkuruojant tarpusavyje, pakiltų ir vidutiniai savivaldybės atlyginimai. Mažesnis nedarbas ir aukštesni atlyginimai, tikėtina, sumažintų ir emigracijos mastus“, – dėsto LLRI analitikas.

Tokiems siekiams akivaizdžiai pritaria ir krašto gyventojai. Net 42 proc. iš jų teigia, kad gyvenimą Šakiuose labiausiai pagerintų didesnė darbo vietų pasiūla. 8 proc. išskiria investicijų pritraukimą. 7 proc. – paskatas verslui. Rajono gyventojai taip pat norėtų didesnių pensijų bei atlyginimų (17 proc.), geresnės transporto infrastruktūros (10 proc.), jaunimo užimtumo programų (6 proc.).

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.