Gyvenimas tarp ožkų

ozkos blionskis
Nuotr. Antanas Blionskis pasakojo apie išskirtinį ožkų charakterį, jos yra smalsios, gudrios, prieraišios.  


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Zanavykijos laukuose vis dažniau galima pamatyti besiganančias ožkas. Daugeliui kaimo gyventojų jos pakeitė anksčiau laikytas karves, šeimininkai vartoja jų pieną, spaudžia sūrius. Nors rajone nėra stambių ožkų ūkių, kalbintus ožkų augintojus šie gyvuliai ne tik maitina, bet ir suteikia gerų emocijų.

Lydi nuo vaikystės

Degutinėje (Griškabūdžio sen.) gyvenantis Antanas Blionskis pasakojo, kad ožkas jis prisimena nuo vaikystės, nes jas laikė tėvai. Antano ūkyje jų taip pat nuolatos būdavo. Kai vyriškis nustojo laikyti karves, įsigijo daugiau ožkų – dabar augina 17,
iš jų 10 melžiamų, kiti – ožiai ir prieauglis. Ožkas Antanas pats melžia. Sako, kad per valandą rankomis pamelžia visą dešimtį. Ožkos vietinės veislės. Pasak pašnekovo, jų pieną ir mėsą sunaudoja šeimos reikmėms. Antanas laiko gyvulius aptvare, nakčiai sugena į tvartą, kad vilkai neišpjautų, mat pernai kaime vilkai kaimynams padarė nemažai žalos, laimei, jo gyvulių gardus plėšrūnai aplenkė.

Priėjus prie ožkų aptvaro, vienos skabė žolę, kitos augančio šermukšnio šakeles, trečios smalsiai apžiūrinėjo atvykėlius ir mekeno. Šeimininkui ištiesus ranką ir pašaukus „Ciba, ciba“, ožkytės apspito ratu. Pasak Antano, ožkos nėra išrankus gyvulys.
„Randu ir ant pastato stogų užsikorusias, laipioja visur, usnis ir tas nuėda. Joms gerų ganyklų nereikia. Žiemai paruošiu šieno arba šienainio. Per dieną gyvulys išgeria iki penkių litrų vandens. O kai atsinešu duonos, pamato, tai vejasi, arba iš kišenės ją išsitraukia“, – apie ožkas pasakoja jų šeimininkas. Anot jo, ožka atveda dažniausiai du jauniklius. Vyriškis pasakojo, kad du kartus per dieną, atėjus melžimo metui, ožkos paeiliui pačios prieina prie jo, tuomet Antanas jas palepina avižomis. A. Blionskis tvirtino, jog kaip ir kiti gyvuliai, ožkos sunegaluoja: suserga sąnarių ligomis, tešmens uždegimu. Jauniklius jos veda gana lengvai, tiesa, gimusiems ožiukams reikia daugiau priežiūros.

Ne dėl naudos

Kaimelio k. (Kidulių sen.) gyventojai Birutė Bosienė su vyru Jonu ožkas taip pat augina seniai. Moteris sako, kad laikyti jas pradėjo dėl gydomųjų pieno savybių. Iš ožkos ji primelžia iki trijų litrų pieno.

„Per gražios jos, kad pjautume mėsai. Štai pienas – lyg gydomasis eliksyras nuo visų ligų, jį geria šeimos nariai, taip pat kaimynas, kuris turi problemų su skrandžiu“, – pasakojo B. Bosienė ir pridūrė, kad ožkos pienas žmonėms yra priimtinesnis, geriau įsisavinimas negu karvės pienas. Birutė šiuo metu melžia dvi ožkas, iš pieno gamina sūrį, gardų jogurtą.

„Auginame ne dėl naudos, man ožkytė – tik džiaugsmas, protingas gyvulėlis. Kai atsiveda ožiukų, tai jie kaip iš atviruko“, – neslėpė emocijų pašnekovė.

Teiraujamės, kaip dėl specifinio pieno kvapo, kurio nemėgsta daugelis žmonių. Anot Birutės, tai priklauso ir nuo ožkos veislės.

„Jei šiltą pieną geri, viskas gerai, o jei tik pastovėjo, tai jaučiasi lyg kokio kailio skonis. Todėl pabandžiau sukryžminti Zaneno ir anglų Nubijos veisles, dabar kvapo jokio, pienukas lyg grietinėlė“, – džiaugėsi ožkų augintoja.

Ožkų augintojams

Verta paminėti, kad ožkų augintojai gauna išmokas. Rajono žemės ūkio skyriaus duomenimis, 2017 metais išmokas gavo 50 ožkų laikytojų (už 163 pienines ožkas). Ožkų laikytojų rajone yra virš 100, registruotos 307 ožkos.

Kaip priminė Šakių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Žaneta Pilipauskienė, kiekvienas laikytojas ožkas privalo ženklinti, registruoti Ūkinių gyvūnų registre. Ožiukus privalu paženklinti ausų įsagais per vieną mėnesį nuo atvedimo. Pasak specialistės, į Europos Sąjungos šalis pervežamoms ožkoms į vieną ausį įsegamas paprastas įsagas, o į kitą – įsagas su mikroschema.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.