Didžiausia daržininkų problema – gamtos išdaigos

skaizgirys lauke
Nuotr. Liepalotiškio Tomo Skaizgirio svogūnų derlius akimirksniu atsidūrė vandenyje, ūkininkas baiminasi, kad lietūs neužsitęstų ir nepasikartotų pernykščių metų scenarijus, kai dalis derliaus liko laukuose.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Tradiciniame vasaros seminare Kėdainiuose susirinkę daržovių augintojai kalbėjo, kad valdžios požiūris į jų mažą sektorių turėtų būti išskirtinis. Daržininkus, kaip ir kitus žemdirbius, vargina nenuspėjami orai. Nuo ankstyvo pavasario sausra alino ūkininkų laukus, o antradienį dalyje rajono praūžęs lietus paskandino daržovių laukus.

Reikalingos investicijos

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė iš visos Lietuvos susirinkusiems daržovių augintojams kalbėjo, kad daržininkų nebetenkina kasmet mažėjanti ir nediferencijuojama parama.

Kad minimalios paramos neužtenka, patvirtino ir LDAA narys Jonas Daugėla, ūkininkaujantis Veršių kaime. Pasak J. Daugėlos, daugiausiai lėšų daržininkai turi investuoti į modernias saugyklas, derliaus nuėmimo kombainus.

„Labai brangi technika. Trūksta sandėlių laikyti daržovėms. Šiuo metu paramos padalintos mažesnėmis sumoms. Pavyzdžiui, tam, kad būtų galima pastatyti sandėlį tūkstančiui tonų daržovių, reikia apie pusės milijono eurų. Manau, kad smulkieji daržovių augintojai turėtų būti labiau remiami“, – svarstė J. Daugėla, šiuo metu auginantis tik bulves. Ūkininkas pasakojo, kad anksčiau augino ir morkas, tačiau jų atsisakė sumenkus rinkai. Anot jo, šiandien rinka perpildyta lenkiškos produkcijos, su kuria sudėtinga konkuruoti.

 J. Daugėla kalbėjo, jog gali būti, kad šiemet bulvių derlius dėl sausros bus prastesnis. Viskas galutinai paaiškės tik nukasus bulves.

„Vieni metai ūkininkauti yra sunkesni, kiti lengvesni. Tačiau rankų nuleisti nežadam“, – nenusimena daugiau nei 10 metų kartu su žmona Vaida ūkininkaujantis J. Daugėla.

Anot Kudirkos Naumiesčio seniūnijos ūkininko Lino Pukelio, norint gauti ES paramą, reikalingos nemenkos ir paties ūkininko lėšos. Jo ateities planuose naujo sandėlio statybos. Be bulvių ūkininkas augina ir apie 42 ha burokėlių.

„Auginu daugiausiai vėlyvuosius burokėlius. Derlius bus imamas spalio mėnesį, realizuojamas tik pavasarį. Iki šiol labai trūko lietaus. Daržovės neauga, džiūsta lapai. Pataruoju metu palijus, jos šiek tiek atsigavo. Kad bus stebuklingas derlius, tikėtis nereikia“, – sakė L. Pukelis. Anot jo, praeitų metų rudenį dėl šlapių dirvų apie 10 ha bulvių liko laukuose, burokėlių derlių pavyko visą nuimti.

Lenkiška produkcija

Daržininkai skelbia, kad dėl skirtingos mokesčių sistemos sunki konkurencinė kova su lenkiška produkcija.

„Lenkijoje ūkininkai sugeba pigiau daržoves užauginti, juolab kad ten pigesnės trąšos“, – kalbėjo J. Daugėla ir pridūrė, kad bulves parduoda didmenininkams.

L. Pukelis radęs kitą išeitį – ūkyje užaugintas daržoves sufasuoja ir patiki kooperatyvui „Suvalkijos daržovės“. Tai palengvina rūpesčių naštą.

Kėdainiuose susirinkę daržininkai tikino, kad yra tikrai pajėgūs aprūpinti vietinę rinką kokybiška produkcija. Daug metų LDAA valdyba siekia, kad ligoninėse, mokyklose, darželiuose prioritetas būtų teikiamas vietinėms daržovėms. Tačiau, anot ūkininkų, rinka yra užimta didmenininkų, kurie tiekia visą produktų paketą.

Daržininkai išsakė ir kitas problemas, kurios, jų nuomone, nesprendžiamos daug metų: per maža žaliojo kuro norma, susidėvėjusios melioracijos sistemos, nes pernai rudenį dėl didelės drėgmės kone kiekviename ūkyje dalis produkcijos liko laukuose.

„Beakcizių degalų labai trūksta. O jei dar laistymas prisideda...“ – teigė L. Pukelis. Ūkininkas dar pridūrė, kad be laistymo įrangos sėkmingas daržovių auginimas sunkiai įsivaizduojamas. Jo įsigytas vienas laistymo įrenginys jau atsipirko, nes šiemet reikėjo laistyti ankstyvąsias bulves.

„Jeigu kaip pernai laistyti nereikia, tai brangus malonumas stovi kieme“, – juokavo ūkininkas.

Lietuvos daržininkai taip pat kalbėjo, kad iš valstybės negauna pagalbos eksportui plėtoti ar naujoms rinkoms ieškoti. Daržininkų seminare dalyvavęs Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas sakė, kad jis matąs galimybių lietuviškas daržoves eksportuoti į Izraelį, Jordaniją. Kartu jis žadėjo įsigilinti, su kokiomis dar problemomis susiduria produkciją eksportuojantys augintojai. Viceministrė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad daržovių augintojų problemos jai gerai žinomos, ir žadėjo padaryti viską, kad jos būtų pradėtos spręsti.

Su ledais

Antradienio popietę per Griškabūdžio ir Lukšių seniūnijas praūžė liūtis, vietomis krito net trijų centimetrų skersmens ledai. Kai apsilankėme pas Lukšių seniūnijoje Liepalotuose ūkininkaujantį Tomą Skaizgirį, šis nuvedė į lauką, kuriame nuimti svogūnų gumbai kyšojo iš vandens. Jis tikėjosi, kad lietus greitai susigers į dirvą, svogūnų gumbai išdžius ir juos bus galima realizuoti. Ūkininkas augina septynis hektarus šių daržovių.

„Kai daržovių augimui reikėjo lietaus, jo nebuvo. Dabar reikia derlių surinkti, tai prilijo, kad „prūdai“ laukuose tyvuliuoja“, – gamtos išdaigomis stebėjosi T. Skaizgirys. Jis pasakojo, kad lietus sujaukė planus nuimti ir burokėlių derlių.

„Pastarieji treji metai ypač sunkūs. Pernai apie 80 proc. derliaus liko laukuose. 2016 metai irgi buvo šalti ir šlapi“, – sakė ūkininkas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pakanka sporto infrastruktūros rajone?

klausimelis 04 19Arūnė iš Griškabūdžio:

Ne. Griškabūdyje nieko nėra. Mokyklos stadionui reikėtų labai didelio remonto. Ten yra krepšinio aikštelė, bet aš krepšinio nežaidžiu. Atvykdavau pasportuoti į Šakius. Lankiausi baseine ir treniruoklių salėje. Šakiuose reikėtų daugiau dviračių takų, nes nelabai yra kur važiuoti. 

klausimelis 04 19 2

Milda iš Šakių:

Nepakanka. G alėtų būti daugiau. Labai trūksta dviračių takų. Daug metų laukiam dviračių tako Šakiai–Lukšiai. Girdėjau apie Šakių „Varpo“ mokyklos stadiono rekonstrukciją. Tikrai reikalingas ir futbolo aikštynas, ir lengvosios atletikos treniruotės, nes kuo daugiau sportuosim, tuo bus geriau.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.