Sparčiai populiarėjančius moliūgus atrado ir ūkininkai

moliugu derlius
Nuotr. Povilas Balevičius (kairėje) neslepia, kad vis dar mokosi auginti šią kultūrą, tačiau atskleidžia, kad moliūgai tapo svarbia jų šeimos mitybos raciono dalimi.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Tik šiais metais Baltrušių kaime (Barzdų sen.) moliūgus pradėjęs auginti Povilas Balevičius tvirtina, kad nors klausimų dėl moliūgų auginimo dar kyla, bet šios daržovės jau užvaldė šeimos narių širdis.

Lankantis Balevičių ūkyje matėme, kad oranžinės daržovės jau sandėliuojamos ir laukia savo pirkėjų. Augintojas sako, kad derlius šiemet neblogas ir kad moliūgai tapo svarbia jų šeimos mitybos raciono dalimi.

Iš tėvo Algirdo Balevičiaus meilę žemės ūkiui paveldėjęs Povilas neslepia, kad vis dar mokosi auginti šią kultūrą. Jis pasakoja, kad moliūgų sėklas į žemę bėrė birželio pradžioje. Derlius subrendo rugsėjo gale. Pasak ūkininko, moliūgus augino lengvuose, smėlinguose dirvožemiuose, esančiuose jo šeimos žemėse palei Višakio upę. Ūkininko nuomone, atsižvelgiant į tai, kokie buvo sausi metai, derlius užaugo neblogas. Tik dėl to, kad trūko lietaus, moliūgai užaugo gana nevienodo dydžio.

Dešimtmetį auginęs tik grūdines kultūras ir cukrinius runkelius, P. Balevičius moliūgų ėmėsi ieškodamas alternatyvų. P. Balevičius moliūgais šiais metais užsodino šešis hektarus. Pasirinko ‘Hokaido‘ veislę. Ūkininkas teigė, kad šios veislės moliūgai užauga nedideli – nuo 1,5 iki 2,5 kg, ir jie yra paklausūs, nes tokį šeimininkei patogu parsinešti į namus, prapjautas jis telpa šaldytuvo lentynoje. P. Balevičius pasakojo, kad šios kultūros auginimas reikalauja daug rankų darbo: su šeima ir talkininkais moliūgus skynė rankomis ir dėjo į medinius konteinerius, kuriuos vežė į Antanave esančią saugyklą: šioms daržovėms reikia gerų laikymo sąlygų bei didelių patalpų. Kelis konteinerius šių daržovių Belevičiai pasiliko savo reikmėms.

„Įdomu, kad ‘Hokaido‘ moliūgo lupti nereikia, nes jo žievė taip pat valgoma. Tereikia gerai moliūgą nuvalyti. Nieko nereikia išmesti, viskas valgoma. Moliūguose gausu karotino, nudažančio juos šiltais oranžiniais atspalviais bei saugančio žmogaus imuninę sistemą“, – pasakoja jaunasis ūkininkas.

Kol kas Povilas dairosi, kur realizuoti moliūgus, jau sulaukė pasiūlymų ne tik iš Lietuvos, bet ir  iš užsienio šalių. Domisi ir pavieniai asmenys, norintys įsigyti šių daržovių.

Pasak pašnekovo, atsiradus šioms daržovėms, šeimos nariai tik ir sukasi virtuvėje. Moliūgus kepa, verda košes, gamina mišraines, salotas žiemai.

„Anksčiau moliūgas asocijavosi tik su Helovino švente, buvau valgęs tik trintos moliūgų sriubos. Dabar pačiam įdomu pasidarė, kiek galima iš moliūgo pagaminti sveikų ir skanių patiekalų“, – stebėjosi jaunasis ūkininkas.

Balevičių namuose pasitikęs Povilo tėtis Algirdas Balevičius taip pat neabejingas moliūgams. Vyriškis pats pagamino ir siūlė paragauti bulvių prieskoniais pagardintų keptų moliūgų bei maistingos mišrainės. Algirdas įsitikinęs, kad kol kas lietuvių maisto racione dar mažai vietos skirta moliūgui, anot jo, štai Vokietijoje nėra dienos be moliūgo.

Atsisveikinant Balevičiai patikino, kad įsitikinti moliūgo sveikatinančiomis savybėmis galima tik juos valgant.

Jaunatviško entuziazmo nestojantis P. Belevičius tvirtino, kad ateityje planuoja auginti ir kitų veislių moliūgų. Vertingos yra ir moliūgų sėklos, iš jų spaudžiamas aliejus.

„Manau, kad ateityje sukursime ir darbo vietų, nors tai sezoninis darbas, bet ypač jaunimas vasarą ar po pamokų tikrai galėtų padirbėti ūkyje“, – apie ateities planus kalbėjo P. Balevičius.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.