Želdinius ir žėlinius stipriai pakenkti arba juos sunaikinti gali stirnos, elniai, briedžiai, peliniai graužikai, kiškiai, prie griovių ar kitų vandens telkinių – bebrai, retais atvejais – šernai. Apsaugai nuo pažeidimų naudojamos biologinės, cheminės ir mechaninės apsaugos priemonės. Svarbiausia medynų apsaugos biologinė priemonė – ekologinės pusiausvyros išlaikymas tarp žiemos ganyklų miškuose pašarinio talpumo ir kanopinių žvėrių gausumo. Visais atvejais labiausiai želdiniai ir žėliniai pažeidžiami sklypuose, esančiuose žvėrių žiemos koncentracijos vietose.

Žvėrys gali pažeisti bet kokio tankio želdinius ar žėlinius. Padarytos žalos dydis priklauso nuo želdinių ar žėlinių tankio ir žvėrių gausumo. Vienais atvejais žvėrys gali daugiau pažeisti retesnius, kitais – tankesnius želdinius ar žėlinius. Tai priklauso nuo maitinimosi sezono ir pašarų (ūgliai ar žievė). Jeigu žvėrys žiemą minta ūgliais, dažniausiai mažiau pažeidžiami tankesni želdiniai. Jeigu minta žieve, – atsparesni retesni želdiniai, nes žievė greičiau tampa šiurkšti, todėl mažiau tinkama pašarui.

Norint apsaugoti želdinius ir žėlinius nuo elninių žvėrių pažeidimų yra naudojamos mechanines apsaugos – tvoros ir individualios medelių apsaugos. Šiuo metu Lietuvoje ir kitose šalyse plačiausiai naudojamos specialios vielos tinklo tvoros. Tuo tarpu plastikinės individualios medelių apsaugos sulaiko nuo smulkesnės faunos pažeidimų, labiausiai nuo elninių ar kiškių. Plastikinės medelių apsaugos brangios ir trumpalaikės, todėl jos geriau tinka mažo ploto ąžuolo želdinių ir žėlinių apsaugai.

 

Vienas iš populiariausių apsaugos metodų, tai želdinių ir žėlinių tepimas repelentais. Repelentai – tai medžiaga skoniu ir kvapu atbaidanti elninius žvėris. Ilgą laiką skonio repelentai buvo efektyvesni nei kvapo ir naudojami tiek prieš smulkiuosius žinduolius, tiek prieš elninius. Tačiau pastaruoju metu sukurta ir pakankamai efektyvių kvapo repelentų.

Pušies želdinius ir žėlinius gali pažeisti elniniai žvėrys ir peliniai graužikai. Nors peliniai graužikai pušis mėgsta, bet jų želdiniai dažniausiai veisiami nederlinguose dirvožemiuose, kuriuose žolinių augalų mažai, todėl pažeidimų pavojus kyla tik pušis pasodinus derlingesnėse dirvose ir pats didžiausias pirmaisiais metais. Jau pirmaisiais augimo metais pušies želdiniai ir žėliniai gali būti pažeisti elninių žvėrių. Geriausia juos apsaugoti repelentais arba aptverti. Kadangi želdinių apsauga aptveriant daug brangesnė nei apsauga repelentais, apverti želdinius ir žėlinius tikslinga tik tuomet, kai yra reali grėsmė, kad jiems paaugus pušų kamienus nulaupys žvėrys. Tvoros aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Tačiau briedžiai neretai peršoka ir tokio aukščio tvoras. Jeigu sodinama dvimečiais ar trimečiais pušies sodmenimis, želdinius pradėti tepti repelentais reikia jau pirmaisiais metais. Tepama pagrindinio ūglio viršūnė. Užtenka nutepti 3–5 cm. Rudenį reikia nepavėluoti nutepti želdinius repelentais, nes jau spalio pabaigoje juos gali pažeisti žvėrys. Nuo stirnų pažeidimų medeliai tepami repelentais, kol pasiekia 1,5 m aukštį, nuo elnių – 1,8 m aukštį. Briedžiai, siekdami viršūninių ūglių, gali išlaužyti ir 3–4 m arba aukštesnius pušies želdinius ir žėlinius. Apsaugoti pušų kamienus nuo žievės nulaupymo galima ne tik aptveriant želdinius, bet ir nutepant kamienus repelentais. Pušies želdiniams ir žėliniams apsauga nuo žvėrių pažeidimų tampa nebereikalinga, kai jie pasiekia 5 m aukštį.

Eglės želdinių viršūninius ūglius pradėti tepti repelentais reikia jau pirmaisiais želdinių augimo metais, nes per žiemą juos gali nukramtyti stirnos. Egles, taip kaip pušis, repelentais reikia apsaugoti, kol pasieks 1,8 m aukštį. Jeigu stirnų labai gausu, jos vasarą gali nukramtyti dar nesumedėjusius eglės ūglius. Kamienams pasiekus apie 10 cm skersmenį, jų žievę gali pradėti laupyti elniai ir briedžiai. Kamienų laupymo pavojus išlieka, kol eglių žievė taps šiurkšti, maždaug iki 50 m. amžiaus. Žievė dažniausiai nulaupoma ne visu perimetru, todėl eglės nenudžiūsta, bet per padarytas žaizdas užsikrečia puviniu ir, praėjus kuriam laikui, lūžta. Eglių kamienus nuo nulaupymo galima apsaugoti nutepant repelentais.

Ąžuolo želdinių apsauga turi būti ilgalaikė ir yra labai brangi. Neapsaugoti nuo žvėrių pažeidimų ąžuolo želdiniai dažniausiai žūsta. Labiausiai ąžuolo želdiniai pažeidžiami spygliuočių miškuose. Juos pažeidžia peliniai graužikai, kiškiai ir elniniai. Įveisus želdinius, reikia juos aptverti, pastatyti stebyklas peliniais graužikais mintantiems paukščiams. Geriausia ąžuolo želdinių ar žėlinių apsauga nuo elninių – jų aptvėrimas. Pavienius ąžuoliukus, jų grupes ar mažus plotelius pradžioje reikėtų apsaugoti individualiomis apsaugomis, vėliau – repelentais. Ąžuolo želdinius ir žėlinius nuo kamienų nulaupymo reikia saugoti, kol žievė taps šiurkšti, tai yra iki 30–35 m. amžiaus.

Drebulių ir tuopų hibridų želdiniai pažeidžiami žvėrių panašiai kaip ąžuolo. Jie taip pat turi būti apverti. Laukinių gyvūnų mėgstami klevai, vinkšnos, uosiai, todėl jų želdiniai ar savaiminukai turėtų būti saugomi. Beržiukus gali nugraužti pelės, vasarą ūglius nukramtyti stirnos. Juodalksnių laukiniai gyvūnai beveik nepažeidžia, išskyrus pavienius medelius, kuriuos valydami ragus nutrina stirninai, išimtinais atvejais, esant badui, kamienus gali nulaupyti elniai.

Graužikų arba kanopinių žvėrių pažeidimai (nuskabyti ūgliai, nulaupyta ar nutrinta žievė, nugriaužti kamienai, užtvindytas miškas vegetacijos laikotarpyje), jeigu dėl to žuvo medžiai vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2015m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1–69/3D–36 patvirtintos „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos“ 4 skyriaus „Miškui padarytos žalos apskaičiavimas“ nurodymais. Vertinama želdiniuose ir žėliniuose iki 20 m. amžiaus, taip pat vyresniuose medynuose, jeigu juose dėl medyno būklės (vidutinio aukščio) elniniai žvėrys tebeskabo ūglius ir laužo kamienus 4 m spindulio apskaitos aikštelėse, uždėtose sklypo įstrižainėse kas 25 m. Apskaitos aikštelėse apskaitomi tik tikslinių rūšių medžiai, suskirstant juos pagal pažeidimo laipsnį: sveiki ir nedaug pažeisti, silpnai pažeisti, vidutiniškai pažeisti ir stipriai pažeisti bei žuvę vadovaujantis minėtos metodikos 2 priede pateiktais kriterijais. Į apskaitą neįtraukiami želdiniai ir žėliniai sunykę dėl netinkamo pasodinimo, kenkėjų, ligų ir meteorologinių veiksnių pažeidimų.

Pagal minėtos metodikos 4 skyriaus nurodymus (formules) padaryta žala gali būti nustatoma pinigine išraiška. Padaryta žala vertinama ir apskaičiuojama Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais, surašant padarytos žalos apžiūros aktą.

Informacija parengta Aplinkos ministerijos užsakymu