Lapkričio 19 d. rajono žemdirbiai susitiko su jiems atstovaujančiais politikais. Kalbėta apie didėjančius mokesčius, melioracijos situaciją, paliestas kompensacijų už elektros stulpus klausimas. Ne į visus klausimus žemdirbiai sulaukė atsakymų ir tvirtino, kad žemės ūkio sektoriuje padėtis ne gerėja, bet ritasi žemyn.

Sąžiningi mokesčiai

Susitikime dalyvavęs Seimo narys, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pripažino, kad, padidėjus vidutinei žemės vertei, padidėjo ir žemės mokestis. Tačiau, anot jo, kiekviena savivaldybė sprendžia, kokius nustatyti žemės mokesčio tarifus.

A. Stančikas informavo, kad pagal dabartinį valstybės biudžeto projektą 2019 m. visai žemės ūkio sričiai numatoma skirti 9 proc. mažiau lėšų negu šiemet. Ypač sumažintos Europos Sąjungos lėšos. Jis svarstė, kad nėra lengva suformuoti biudžetą – pensijų augimas, vidutinės algos augimas, vaiko pinigų atsiradimas – visam tam reikalingi pinigai.

„Valstybė turi užtikrinti, kad mokesčiai būtų sąžiningi. Daugiau jų mokėti turi tie, kurių yra didesnės pajamos. Mokesčiai yra visų mūsų pinigai, todėl ir valstybė su jais turi elgtis teisingai“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis.

Dėl žemės mokesčio savo nuomonę išsakė ir susitikime dalyvavusi rajono savivaldybės tarybos narė Aušrelė Pukinskienė. Ji teiravosi, kodėl į savivaldybės biudžetą surinktam žemės mokesčiui nėra nustatyta tikslinė paskirtis. Jos nuomone, rajono žemdirbių bendruomenė turėtų pagalvoti, (jeigu žemės ūkio mokesčio surinktos lėšos liktų rajone), kam tas lėšas panaudoti: skirti ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl liūčių, melioracijai ir pan. Į šį paklausimą A. Stančikas atsakė, kad savivaldybės taryba gali priimti sprendimus dėl tikslinio surinkto žemės mokesčio lėšų panaudojimo.

A. Stančikas pastebėjo dar vieną problemą, kad šiandien, senstant ūkininkams, ūkių nėra kam perimti: ūkį gali nupirkti tik stambus žemvaldys, o valstybė turėtų sukurti tinkamas sąlygas, kad ūkį galėtų įsigyti jaunas žmogus.

Ginti turi patys

ŽŪR direktorius S. Dimaitis akcentavo, kad tiesioginės išmokos Lietuvai yra vienos mažiausių Europoje. Anot rūmų atstovo, kai 2013 m. Lietuvai buvo siūloma vidutinė išmoka 144 eurai, ŽŪR surengė penkias protesto akcijas Briuselyje ir buvo pasiekta, kad augančia tvarka iki 2019 m. vidutinė išmoka turėtų pasiekti 196 eurus už hektarą (šiuo metu ūkininkai gauna 170 eurų ).

Vienas mūsų krašto ūkininkas nesutiko su tokiomis politikų kalbomis apie išmokų dydžius ir tvirtino, kad praeitais metais jis gavo 114 eurų už hektarą, o šiemet gavo  tik 60 eurų. A. Stančiko paaiškinimas, kad numatyta 170 eurų išmokos suma yra tik teorinė, sukėlė susirinkusių žemdirbių juoką.

„Tos protesto akcijos, kuriose aktyviai dalyvavote ir jūs, šakiečiai, nenuėjo veltui. Mūsų balsas Briuselyje buvo išgirstas, tačiau to neužtenka. Protesto akciją planuojame pakartoti gruodžio 13 d., kai Briuselyje vyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas“, – informavo šakiečius ŽŪR direktorius S. Dimaitis ir ragino prie jos prisidėti.

Jis pastebėjo, kad reikėtų vėl atnaujinti anksčiau kas mėnesį vykusius Šakių rajono žemdirbių susirinkimus ir aptarti rūpimus klausimus.

„Meras, aišku, verslininkams organizuoja „Verslo pusryčius“, ūkininkai, manau, yra pakankamai savarankiški, gali ir be pusryčių ūkiškai pasišnekėti ir aptarti rūpimus klausimus“, – replikavo A. Pukinskienė.

„Mes esame atviri kalbėjimuisi. Jei jūs susitarsite ir jums reikės susirinkimų, tai mes tikrai tam rasim ir salę, ir laiko, ir aš dalyvausiu tiek, kiek reikės jums“, – į tarybos narės repliką atsakė rajono meras Edgaras Pilypaitis.

Melioracijos būklė prasta

A. Pukinskienė pasigedo ir valdžios įsikišimo dėl situacijos pasienyje: melioracijos įrenginiai yra Rusijos teritorijoje, mūsų ūkininkų drenažas šiapus sienos, o kai buvo užtvertos tvoros ir pasieniu nutiestas kelias, nepadaryta pralaidų, todėl skęsta mūsų ūkininkų laukai. Dėl šios situacijos A. Stančikas pažadėjo dar kartą diskutuoti su premjeru ir ieškoti problemos sprendimui lėšų iš kitų šaltinių.

Žemdirbiai turėjo klausimų ir rajono melioratoriams, jie teiravosi, kodėl vienų ūkininkų laukuose melioratoriai dirba ištisus metus, o kiti melioracijos įrenginius turi remontuotis patys.

Susitikime dalyvavęs rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Haase patikino, kad darbai yra vykdomi pas visus asmenis, kurie yra pateikę prašymus atlikti avarinius darbus. Anot V. Haase, per metus yra pateikti 162 prašymai, tarnyba patenkino per šimtą prašymų.

Dėl elektros stulpų

Susirinkę žemdirbiai teiravosi apie kompensacijas už elektros stulpus. A. Stančikas pastebėjo, kad jau iškilo neaiškumų: kodėl kompensacija mokama žemės savininkui, o atsakomybė už, pavyzdžiui, elektros atramų kliudymą tenka ūkininkui, dėl elektros statinių nuostolius patiria taip pat jie.

„Svarstoma, kad elektros vartotojams elektros brangimas yra susijęs su kompensacijomis ūkininkams už elektros stulpus. Bandoma primesti visuomenei, kad dėl elektros brangimo kalti ūkininkai. Manau, kad yra noras supriešinti visuomenę“, – svarstė A. Stančikas ir pridūrė, kad kompensacijos suma yra menka, o atsakomybė ūkininkams išlieka didelė. Šį klausimą papildęs ŽŪR direktorius S. Dimaitis tvirtino, kad jie siūlo išmokėti ne vienkartinę išmoką, o kompensacijas mokėti kiekvienais metais, nes dėl laukuose stovinčių elektros stulpų atramų nuostolius ūkininkai patiria kasmet.