Žemėtvarkos problemos Lekėčių seniūnijoje jau daugiau kaip pusmetis respublikinės spaudos akiratyje. Skundėsi nepatenkinti klientai, žemės sklypus tikrino komisijos. Rastą nesusipratimų rezginį buvo pažadėta išnarplioti.
Nuotr. Mikytų bendruomenės pirmininkė S. Kučiauskienė svarsto, kada ir kaip bus atstatyta teisybė.
Žemėtvarkos aferos nestebina
Pajudinus respublikinei spaudai, į Lekėčius atvyko ir Vladislovas Kudriavcovas VŽI Kauno žemėtvarkos skyriaus viršininkas. Prie tuomet ten buvusių žurnalistų jis žadėjo, kad suveltas žemėtvarkos siūlų mazgas bus išpainiotas. Kaip teigė nukentėjusioji Ramutė Garbauskaitė, bent jau jos atveju, konkrečių darbo rezultatų nematyti. „Jis mums tik kalba, „relaksuoja”,- kalbėjo apie V. Kudriavcovo darbą moteris.
Ne paslaptis, kad frazė „žemėtvarkos aferos” jau nieko nestebina. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas praeitų metų veiklos ataskaitoje teigė, jog Kauno rajono žemėtvarkos skyrius yra tarp daugiausiai pažeidimų padariusių institucijų padalinių sąraše. Ten vilkinama žemės reforma, nepakankamai kontroliuojami projektų autoriai. Neramumai verda ir Prienuose. Čia korumpuotosios antspaudu paženklinta žemėtvarkininkė Dalė Gulijeva. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad ji supainiojo viešąjį ir privatų interesą.
Kaltinimus neigia
Loretos Martynaitienės, žemėtvarkos specialistės, dirbusios Lekėčių seniūnijoje, darbas taip pat buvo tiriamas Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje. 2009 rugsėjo 9 dieną nuspręsta: “Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos Lekėčių seniūnijos specialistė žemės ūkiui Loreta Martynaitienė, ėjusi Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, nelaikoma dirbančia valstybinėje tarnyboje ir jai netaikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai, tyrimą dėl jos veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms nutraukė.”
Paklausta, kodėl taip skubiai atsistatydino iš žemėtvarkos specialistės pareigų, L. Martynaitienė teisinosi, kad vis tiek anksčiau ar vėliau jai būtų tekę išeiti dėl etatų mažinimo. Be to, jautė didelį žmonių spaudimą, buvo sunku dirbti šiame darbe emociškai, žinant, kad visi ją kaltina. L. Martynaitienė nedirba žemėtvarkos skyriuje, tačiau jai priklauso pusė etato Lekėčių seniūnijoje.
Moteris teigė, jog labai lengva įžeisti ir apkaltinti, tačiau ji visą jaunystę atidavė šiam mylimam darbui. L. Martynaitienė sakosi suprantanti, kad žmonės pikti, tačiau pati atsakomybės už padarytas klaidas prisiimti teigia negalinti, nes, kaip pati teigė, matavimuose nedalyvavo ir nieko nežino, anksčiau žmonės ja nesiskundė. Matavimus atliko matininkas iš Kauno jonas Bacevičius, kuris šiuo metu jau nebedirba.
Kreipėsi į advokatą
R. Garbauskaitė kovoja dėl 2,75 ha sklypo, kuris turėtų priklausyti jos motinai: “Mama išsipirko nepilną trihektarį, bet, tiksliai nepamenu, nuo 1996 ar 1997 metų, jis vis dar nepamatuotas.” Stasė Garbauskienė jau yra garbaus amžiaus, todėl pati dėl savo interesų kovoti negali. “Neseniai gavau raštą, kad už žemę sumokėti pinigai buvo grąžinti į banką. Bet jie mūsų nepasiekė. Be to, sugrąžinti jie, anot rašto, čekiais 1998 metais“,- pasakojo bylos detales R. Garbauskaitė. Jos žiniomis, 1996 ar 1997 metais pirkimas čekiais jau buvo nutrauktas. Be to, banko knygelėje paskutinis įrašas darytas 1996 12 17 dieną. Moteris teigė, jog šis raštas jai padės įrodyti tiesą.
Tačiau jos moteris apskrityje ieškoti net nepradės. Ji atskleidė, jog kreipėsi į vieną garsiausių Lietuvoje teisininkų – Kęstutį Čilinską, kuris pažadėjo imtis bylos. Jis gynė “Krekenavos agrofirmos” darbuotoją Dalią Budrevičienę, juo pasitikėjo ir karininko našlė Liudvika Pociūnienė, siekusi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas įpareigotų Generalinę prokuratūrą atnaujinti tyrimą dėl jos vyro žūties.
R. Garbauskaitė teigė, kad advokato prognozės jos byloje optimistinės. Moteris pasakojo, jog teisininkas juokavo, kad atsidarys čia biurą ir dirbs, kol sutvarkys visas bėdas.
Komentuoti ryžtasi ne visi
Paskambinus į Šakių rajono žemėtvarkos skyrių, jo vedėjas Algirdas Vaičiūnas komentuoti situaciją atsisakė. Liepė kreiptis į Apskrities viršininko administracijos spaudos atstovę Virginiją Samuolienę. Pastaroji taip pat atsakė, jog komentuoti šios situacijos negali, todėl liepė skambinti Žemės tvarkymo departamento direktorei Irenai Kneizevičienei.
Rugsėjo mėn. I. Kneizevičienė teigė, kad pavasarį buvo išklausyti visi vietos gyventojų skundai ir atliktas labai išsamus tyrimas. Anot jos, daugelis klaidų ištaisyta. Mikytų gyventojams, kurie netiki, kad apskritis jiems galėtų padėti, nes ten mano klestint korupciją, direktorė norėtų pasakyti, jog Žemės tvarkymo departamentas labai rimtai vertina kiekvieną skundą ir jei gyventojai žino nors menkiausią korupcijos atvejį, turėtų tuojau pat kreiptis, tada vėl būtų atliekami išsamūs tyrimai. “Jei gaučiau konkrečią informaciją, viską tikrintų iš naujo. O dabar, nežinodama, ar taip yra, nieko negaliu tvirtinti”,- atsakė I. Kneizevičienė.
Kas atsakys už klaidas? I. Kneizevičienė teigė, jog dabar atsakomybė gula ant Žemėtvarkos skyriaus, jo vedėjo A. Vaičiūno, ir galiausiai ant paties Žemės tvarkymo departamento ir jos pačios pečių.
Rimti darbai prasidėjo rugsėjį
Valstybės žemėtvarkos instituto, Kauno žemėtvarkos skyriaus grupės vadovė Milda Stankevičienė, kuri kartu su rugsėjo mėnesį parašyto naujo projekto autore Rita Petručioniene važinėja į Lekėčius taisyti padarytų klaidų, teigė, kad rimtesni darbai prasidėjo tik rugsėjį. „Sudėtinga taisyti, nes L. Martynaitienė jau nebedirba, vietovė mums nepažįstama, nežinome daugybės smulkmenų. Todėl natūralu, kad iš pradžių darbas einasi lėtokai, tačiau dokumentaciją teikia ir visaip kitaip padeda Šakiai“,- kalbėjo M. Stankevičienė.
Darbai užtruko ir dėl to, jog vasarą klaidas taisyti buvo paskirtas Jonas Bacevičius, tačiau žmonės juo jau nepasitikėjo, nepasirašinėdavo jo parengtuose dokumentuose, todėl nieko iš tokio tvarkymo neišėjo. Dabar dirbančios moterys sako, kad viskas vyksta normaliai. Procesas, kaip planuojama, gali užtrukti apie metus, nes neatmestina, jog išlįs vis naujų bėdų. „Viskas ten yra ištaisoma, tačiau reikia laiko“,- kalbėjo M. Stankevičienė. O jo, kaip teigė moteris, yra skirta labai mažai, nes darbas, kurį jos atlieka Lekėčiuose, yra neapmokamas ir vyksta laisvu nuo tiesioginio darbo metu.