baneris leidinys

palukaitis
Nuotr. Verslininkas Jonas Palukaitis stebėjosi, kodėl per 30 „Mobos“ gyvavimo metų nebuvo sutvarkyta prie įmonės vedanti gatvės atkarpa.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Praėjusį trečiadienį rajono savivaldybės salėje vykusiuose Verslo pusryčiuose apsvarstytos ir verslo įmonių galimybės keisti rajono gatvių tvarkymo grafiką 2020 m., svarstyti nekilnojamojo turto, žemės mokesčio 2020 m. projektai.

Supažindino su galimybe prisidėti

Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Aurimas Staugaitis pristatė verslininkams galimybes, kaip 2020 m. grafike jie gali svarbesnius kelius ir gatves „pastumti į priekį“. Pasak jo, 2017m. buvo patvirtinta rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių tiesimo, taisymo, remonto techninio balo skaičiavimo lentelė, kurios tikslas – kiek įmanoma skaidrinti kelių ir gatvių tvarkymo pasirinkimus, kurie vykdomi pagal 12 kriterijų. Tai kelio ar gatvės vieta, gyvenamųjų namų skaičius toje atkarpoje, lankytinos vietos (mokyklos, gydymo įstaigos ir t. t.), eismo intensyvumas, inžineriniai įrenginiai ir t.t. Paskutinis ir lig šiol nenaudotas kriterijus – fizinių ir juridinių asmenų prisidėjimas prie gatvės sutvarkymo darbų.

„Iki šiol to vykdyti neteko. Gal per mažai iš mūsų buvo transliuota ši informacija, tačiau vis dažniau girdime, kad tai sudomintų verslininkus ir pačius gyventojus“, – kalbėjo A. Staugaitis, paaiškindamas, jog 1 proc. prisidėjimas prilyginamas 1 balui, tad, prisidėjus 50 proc. savo lėšų, galima kelią ar gatvę stumtelti į prioritetinių sąrašą ir pirmumo tvarka sutvarkyti.

Buvęs vicemeras Bernardinas Petras Vainius paaiškino, kad ši atrankos metodika, palengvinanti seniūnams sprendimus, kurias gatves įsitraukti į prioritetinių sąrašą, gali būti naudinga ir bendradarbiaujant su verslininkais. Pasak jo, Kauno rajone pagal ją labai sėkmingai vyksta visi kelių ir gatvių tvarkymo darbai, tačiau pas mus, Suvalkijoje, kur niekas nenori prisidėti ir eiti į bendrąją partnerystę, šie veiksmai nevyksta.

Tarybos narys Vilhelm Haase pasiūlė šią metodiką pritaikyti trimetėje kelių programoje, kurioje praėjus metams būtų galima teikti sąrašo taisymus, numatyti naujus prioritetus, perkeliant svarbesnius objektus į priekį. Tačiau šakietis verslininkas Arūnas Tarnauskas tam paprieštaravo teigdamas, kad verslininkas, prisidėjęs prie gatvės sutvarkymo, nenorės rezultato laukti trejus metus.

Tam paantrino ir UAB „Lauksva“ direktorė Loreta Valaitienė, kad „verslui reikia kelio čia ir dabar, o savivaldybei surinktų mokesčių reikia čia ir dabar“.

Siūlė į verslą pažiūrėt kitaip

Verslininkas Jonas Palukaitis stebėjosi, kad po 30-ies įmonės „Moba“ darbo metų ir sumokėtų mokesčių jis ne tik nežino, kada bus sutvarkyta iki įmonės vedanti mažutė L. Giros gatvės atkarpa, bet ir pats dabar turės prie jos prisidėti 50 proc., todėl domėjosi, ar tai bus atliekama konkursine tvarka? Mat jis įsitikinęs, kad rangovo konkursas gali išpūsti darbų kainas.

„Tas jūsų privažiavimo kelias niekuo nesiskiria nuo pagrindinio kelio nutolusios sodybėlės keliuko, kurio mes neapskaitome. Jis visai neaiškiais kriterijais buvusių vadovų buvo įtrauktas į kelių sąrašą ir nežinau, kas jums buvo pažadėta“, – rėžė Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas.  

Verslo atstovai nesitikėjo tokio akibrokšto, kad verslo įmonė gali būti palyginta su kažkokia kaimo sodybėle, ir klausė, kaip ne gėda savivaldybei, kad vos ne kiekvienas rajono gyventojas važiuoja į šią įmonę tokia gatve. Rajono savivaldybės mero Edgaro Pilypaičio teigimu, ne ši vienintelė įmonė rajone yra tokioje situacijoje, tad, norėdama patenkinti visus verslininkų norus, savivaldybė turėtų absoliučiai nevykdyti trimetės programos. Verslininkų manymu, valdžiai reikėtų į verslą pradėti šiek tiek kitaip žiūrėt, nes gyventojas yra viena, o įmonė – visai kas kita. Ji ir teikia paslaugas, ir moka mokesčius, ir sukuria darbo vietas, o negali sulaukti, kol bus sutvarkytas 100 metrų privažiavimas.

Pristatė 2020 m. projektus

Emocijoms aprimus, Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė pristatė verslininkams 2020 m. nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio projektus. Pasak jos, jau ne pirmus metus savivaldybės tarybai siūloma patvirtinti 0,7 proc. tarifą nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Pernai tokiu tarifu į savivaldybės biudžetą buvo surinkta 330 tūkst. eurų. 10 proc. nuo šios sumos siūloma nukreipti į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondą (praėjusiais metais tai sudarė 35 tūkst. eurų) ir atleisti nuo šio mokesčio verslo subjektus, jei vidutinė įmonė per dvejus metus į nekilnojamąjį turtą investuoja ne mažiau kaip 0,5 mln., maža įmonė – ne mažiau kaip 0,25 mln. eurų. Naujai įsiregistravusias įmones siūloma pirmus metus atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Apleistiems statiniams nustatyti maksimalų 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. 2020 m. žemės mokesčio projekte kol kas siūloma palikti 2019 m. patikslintus tarifus: žemės ūkio paskirties žemei – 0,8 proc., daugiabučių gyvenamųjų pastatų – 0,7 proc., pramonės teritorijų – 05 proc., gyvenamosios ir visuomeninės paskirties – 0,3 proc. Taikant tokius tarifus pernai iš fizinių ir juridinių asmenų buvo surinkta 961 tūkst. eurų. Vedėjos teigimu, mokesčio pakėlimas vien per 0,1 proc. į biudžetą atneštų apie 120 tūkst. eurų. Už apleistą žemę siūlomas maksimalus 4 proc. tarifas.

Šie projektai artimiausiu metu bus aptarti trišalėje taryboje ir pateikti savivaldybės tarybos verdiktui.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos