Jurbarkiečio verslininko Antano Grumuldžio planai per Jonines pradėti turistinį laivo-kelto maršrutą per Nemuną nuėjo šuniui ant uodegos. Dėl sausros smarkiai nukritus vandens lygiui, į upę nukelti daugiau kaip 20 tonų sveriančią prieplauką tapo beveik nebeįmanoma. Praėjusį penktadienį su šia užduotimi dėl nelygaus upės kranto dviem kranams susidoroti taip ir nepavyko.

 

Pasak verslininko, pernai laivybos sezonui kelią užkirto užsitęsusios laivo-kelto statybos, o šiemet, ko gero, dar metams jį grasina atidėti nepalankios oro sąlygos. Dėl Lietuvą alinančios sausros daugelyje seklių vandens kelių nebeišlaikomi garantiniai gyliai, vietomis intensyvi laivyba nerekomenduojama. Vidaus vandens kelių direkcija skelbia, kad drastiškai kritęs upių vandens lygis tampa pavojingas laivybai.

A. Grumuldžio teigimu, sąlygos laivybai Nemune šiemet itin blogos. Situacija ypač sudėtinga upės ruože nuo Kulautuvos Jurbarko link. Būtent čia jurbarkiečio laivas-keltas ir turėjo per Jonines pradėti savo pirmąjį maršrutą – turistų srautus iš Panemunės pilies perkelti per Nemuną į Gelgaudiškio dvarą. Nors laivas-keltas pontoninis ir turi tik 30 cm grimzlę, tačiau nėra jokios garantijos, kad taip nusekus vandeniui jis galės kursuoti upe.

Tačiau, kaip sakoma, bėdos po vieną nevaikšto. Iki šiol vietos prisišvartuoti Gelgaudiškio paplūdimyje vis dar nėra. Gelgaudiškio seniūno Vinco Dabravolskio, organizavusio prieplaukos atgabenimą iš Šakių ežero iki Gelgaudiškio paplūdimio, teigimu, dviem kranams įkelti jos į nusekusio Nemuno vandenis taip ir nepavyko.

„Reikėjo ilgo tralo, nes visi per trumpi, prieplauka netilpo. Gavom tik iš UAB „Audrokestos“, laukėm, kol jis grįš iš Vokietijos. Todėl ir užtruko, – pasakojo seniūnas. – Dabar prieplauka palikta ant kranto, nes darbų sauga neleidžia krano šlaite statyt. Yra pavojus apvirst. Niekas aplinkui tokių galingų kranų neturi, kurie galėtų prieplauką į Nemuną įkelt prie tokio žemo vandens lygio. Neturiu supratimo, kaip tai padaryt. Nebent labai galingą techniką samdyt.“  

Preliminariais V. Dabravolskio paskaičiavimais, vien šių dviejų kranų ir tralo nuoma gali kainuoti kokius 300 eurų, o kiek tektų pakloti už galingesnę techniką...  

Rajono savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis paantrino, kad dėl susidariusių gamtinių sąlygų nuleist prieplaukos į vandenį tiesiog techniškai neįmanoma. Pasak jo, tai galbūt galėtų padaryti tik labai galingas kranas su didele keliamąja galia ir kokių 40 metrų strėle.

„Ar mes galim sau leisti tokių paslaugų pirkimą? Pirmiau pasižiūrėkim, ar mūsų priemonė adekvati kainai?“ – svarstė skyriaus vedėjas.

Nenuleidus prieplaukos ankstyvą pavasarį, kai tai leido padaryti gamtos sąlygos, kyla retorinis klausimas, ar dabar tai apsimoka, kai nėra nei techninių galimybių, nei jokios garantijos, kad, kai vanduo taip nusekęs, laivas-keltas galės kursuoti upe?