Žemdirbiai, visą pavasarį laukę lietaus, dabar norėtų debesis nuo savo laukų nukreipti, nes atėjo metas, kai į laukus reikia skubėti imti derlių. Debesims vos prasisklaidžius, į laikus kombainai vyksta jau antra savaitė – pirmiausiai ūkininkai skuba imti žieminių miežių derlių, o jį pabaigę pjauna žieminius rapsus.

Visą birželį šalyje vyravę karščiai prieš javapjūtę, kaip tyčia, atginė lietingas dienas. Tiesa, sausros padariniai vis tiek jaučiami, todėl buvo paskelbta ir ekstremali situacija visoje šalyje.

Sausros padarytus nuostolius ekspertai vertins tik po derliaus nuėmimo, tačiau jau dabar ūkininkai sako, kad sausra, o dabar užklupę lietūs turės įtakos visam derliui.

Sintautų krašto ūkininkas Kęstutis sako, kad žieminių rapsų derlius šįmet buvo visai neblogas – iš hektaro biro daugiau kaip 7 t, o tai žemdirbys vertina kaip visai neblogą rezultatą. Nukūlę miežius, ūkininkai važiuoja į žieminių rapsų laukus. Tiesa, pakalbinti Sintautų krašto ūkininkai sako, kad rapsas dar galėtų ir palaukti, pabręsti laukuose, tačiau bijodami, kad užklupęs lietus dar labiau pakenks derliui negu sausra, o gal ir neleis sklandžiai tęsti darbų, skuba imti jį jau dabar. Praėjusį ketvirtadienį pirmąjį rapsų derlių į elevatorių pristatę ūkininkai sako, kad vidutiniškai iš hektaro prikūlė apie 3,5 t, o  tai vertina, atsižvelgdami į šių metų meteorologines sąlygas, kaip visai neblogą rezultatą.

Kaip sako UAB „Linas Agro“ Šakių rajono regiono vadybininkas Algimantas Daugėla, į jų įmonės Lukšių sandėliavimo kompleksą žemdirbiai pradėjo pirmąjį derlių vežti nuo liepos 1 d. Anot vadybininko, šis derlius dar nėra tas pagrindinis, pagal kurį ekspertai darytų įžvalgas apie šių metų derlių, nes kuliami dėl įvairių priežasčių anksčiau sunokę javai, kuriems įtakos tikriausiai turėjo ir įsivyravusi sausra.  

„Pirmasis į sandėliavimo kompleksą pristatytas derlius buvo drėgnokas, tačiau tam tikriausiai turi įtakos oro sąlygos ir kitos aplinkybės“, – sako A. Daugėla.

Kaip sako regiono vadybininkas, žemdirbių pirmųjų į sandėlį pristatytų žieminių miežių derlius buvo vidutiniškai apie 6–7 t iš hektaro. Itin palankiomis žemdirbystei oro sąlygomis šios kultūros galima prikulti 9 t ir daugiau iš hektaro (priklauso nuo veislės ir kitų veiksnių). Rapsų žemdirbiai palankesnėmis sąlygomis irgi prikulia vidutiniškai apie 4,5 ar 5 t iš hektaro, o šįmet pirmojo rapsų derliaus rezultatai – apie 3,5 t iš hektaro. Tačiau kalbėdamas apie pirmąjį derlių vadybininkas priduria, kad jokiu būdu negalima iš jo spręsti, ar derlingi šie metai bus ūkininkams, nes dažniausiai ekspertai apie derliaus kokybę ir kiekybę sprendžia įpusėjus rugiapjūtei, kai įpusėjama imti kviečių derlių.