Kasmet savivaldybės biudžete yra numatyta pinigų suma beglobių gyvūnų gaudymui. Kaip taip atsitiko, kad rajone konkursą bešeimininkių gyvūnų gaudymui dviem metams laimėjusi VšĮ „Mindraja“ išnaudojo šių metų pinigų limitą dar tik metams įpusėjus?

Ką daryti seniūnams su beglobiais gyvūnais seniūnijose, jeigu vos įpusėjus metams pinigai, skirti gyvūnų gaudymui, sutirpo? Toks klausimas kilo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Redui Juškaičiui, kai šis pradėjo gilintis į nustatytas gyvūnų gaudymo taisykles ir situaciją rajone. Pradėjęs analizuoti rajone galiojančias beglobių gyvūnų gaudymo tvarkas, savivaldybei išrašytas įstaigos „Mindraja“ sąskaitas, pavaduotojas pastebėjo, kad šių metų limitas (iš rajono biudžeto skirti beveik 5 tūkst. eurų)  jau sutirpęs, o daugiausiai beglobių gyvūnų sugauta Šakių seniūnijoje – 46 vienetai. Be to, įstaigos savivaldybei išrašytos sąskaitos rodo, jog vienu metu išvežti 25 gyvūnai.

„Aš skambinau ir klausiau direktoriaus, kiek vienu metu jie gali atvykę paimti gyvūnų – direktorius man tada paaiškino, kad su dviem mašinom, kurias jie turi, atvykę gali vienu metu išvežti 20 gyvūnų“, – aiškino R. Juškaitis.

Gyvūnų transportavimui taip pat yra griežtai nustatytos tvarkos, kurių įstaiga privalo laikytis.

Tačiau, anot pavaduotojo, faktai rodo ką kita. Taip pat R. Juškaitis mini ir Kazlų Rūdos savivaldybėje neseniai kilusį skandalą, kurį paviešino pats meras Mantas Varaška. Pasirodo, kad įstaiga net nepranešusi atvyko į Kazlų Rūdą pasigaudyti beglobių gyvūnų, o vėliau juos utilizavo neišlaikiusi karantino termino. Šis skandalas be galo papiktino gyventojus ir sukėlė įtarimą, kad minėtoji įstaiga dirba ne visai skaidriai. Būtent tokie veiksmai kaimyninėje savivaldybėje paskatino direktoriaus pavaduotoją pasidomėti, kaip seniūnams sekasi bendradarbiauti su gyvūnus gaudančia įstaiga.

Paaiškėjo ir dar vienas įdomus faktas – šiais metais Šakių ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijų seniūnai išsikvietė įstaigos darbuotojus gaudyti gyvūnus apie tai nepranešę savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausiajai specialistei Astai Cikanienei. Rezultatas buvo toks, kad šiose seniūnijose buvo sugaudyta triskart daugiau gyvūnų nei kitose, o kiti seniūnai liko ant ledo, nes baigėsi pinigai, o jie buvo skirti visoms seniūnijoms. Specialistei nežinant, kad seniūnijose vyksta gyvūnų gaudymas, niekas negalėjo to veiksmo pakontroliuoti, o vėliau savivaldybė sulaukė iš „Mindrajos“ sąskaitų. Sumos, anot R. Juškaičio, įspūdingos – trijų sąskaitų suma vien Šakių seniūnijoje siekia 4 tūkst. eurų.

Anot R. Juškaičio, tokią dabar rajone egzistuojančią gyvūnų gaudymo tvarką reikia keisti – seniūnai turi informuoti ir savivaldybę dėl ketinimų gaudyti gyvūnus, ir pačią įstaigą „Mindraja“ raštiškai, kad būtų galima labiau kontroliuoti pačius gaudytojus. Pavaduotojas mano, kad kontroliuoti gyvūnų gaudytojus reikia, nes dabar jie, atvykę į seniūniją ir sugaudę gyvūnus, praneša seniūnams, kiek sugavo, ir išvažiuoja, o sąskaitas atsiunčia vėliau. Kas gali garantuoti, kad gaudytojai to skaičiaus neišpučia ir neprirašo papildomų gyvūnų, kurių netgi nebuvo? Be to, R. Juškaitis pastebėjo, kad gyvūnų gaudytojai stengiasi jiems skirtus pinigus įsisavinti kuo anksčiau, todėl nieko nuostabaus, kad metams įpusėjus 5 tūkst. eurų jau išnaudoti.

„Jurbarke vyksta taip – atvykę ir išgaudę gyvūnus, jie susitinka su seniūnu ir būna pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas. Taip nelieka galimybės gaudytojams savivaliauti, nes žinoma tiksliai, kiek šunų ir kačių sugauta“, – aiškino R. Juškaitis, siūlęs ir mūsų rajonui žengti panašiu keliu bei užkirsti savivaliavimo galimybę.

Taip pat reikia nusistatyti tvarką, kuri įpareigotų gaudytojus grąžinti savivaldybei pinigus už tuos gyvūnus, kurie turi šeimininkus, nes įstaiga, atvykus šeimininkams atsiimti gyvūnų, iš jų išsireikalauja papildomų pinigų. Direktoriaus pavaduotojas pabrėžia, kad šunis ir kates gaudanti įstaiga turi laikytis griežtų karantino laikotarpio terminų bei viešinti gyvūnų nuotraukas. Anot R. Juškaičio, po pastarojo gyvūnų gaudymo Šakiuose pavaduotojas internete nematė nė vieno gyvūno nuotraukos iš Šakių.

 Be Šakių rajono, minėtoji įstaiga  aptarnauja Marijampolės, Alytaus, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Prienų bei Jurbarko rajonus. Įstaigos internetinėje svetainėje skelbiama, kad pusę iš visų sugaudytų beglobių gyvūnų jie kasmet padovanoja naujiems šeimininkams. Taip pat įstaiga teikia ir gyvūnų eutanazijos, utilizavimo bei gaišenų surinkimo nuo gatvių paslaugas, už kurias savivaldybės taip pat sumoka, o šie pinigai yra įskaičiuoti į tą 5 tūkst. eurų sumą. Rajono seniūnai per seniūnų pasitarimą sakė, kad dabar situacija pagerėjusi – benamių gyvūnų gatvėse matoma kur kas mažiau. Tai patvirtina ir VšĮ „Mindraja“ vadovas Darius Barzdukas, kuris sako, kad situacija su beglobiais gyvūnais iš tiesų rajone gerėja – apsidairius  gyvūnų matoma mažai ir taip yra tik todėl, kad kažkada seniūnai ir įstaiga kryptingai dirbo.

„Nesuprantu, kuo valdininkai nepatenkinti – mes visada operatyviai reaguojame į iškvietimus ir pagrindiniai darbai yra padaryti – miestai išvalyti nuo beglobių gyvūnų. Dabar kažkas kažkuo kelia nepasitenkinimus, bet gal reikėtų patiems savo tvarkas susižiūrėti“, – aiškino D. Barzdukas.

Anot vadovo, įstaigos darbuotojai niekada neatvažiuoja šiaip sau – juos išsikviečia patys seniūnai, o jeigu informaciją gauna iš gyventojų, tada dar tikslinasi su seniūnijos vadovu, ar tikrai ten yra beglobių gyvūnų.  Sugaudę visada informuoja seniūnus, kiek kačių ir šunų išsiveža. Pasak D. Barzduko, įstaiga aptarnauja devynias savivaldybes ir visur tvarka yra skirtinga, tačiau kas priklauso nuo jų, viskas yra padaroma greitai, operatyviai. Esą iki šiol nusistovėjusi tvarka tenkino ir Šakius.

„Jeigu policija mus išsikviečia sutvarkyti kelyje numuštą gyvūną, mes ir vykstame, nežiūrime, ar tai savaitgalis, ar naktis. Vėliau informuojame atsakingą asmenį savivaldybėje apie tai“, – aiškino D. Barzdukas.

Vadovas sako, jog jie turi teisę reikalauti iš savivaldybės raštiško kreipimosi dėl gyvūnų sugavimo ar utilizavimo, tačiau, kad išvengtų bereikalingo biurokratizmo, jie reaguoja greitai. Priešingu atveju gyvūno gaišenų sutvarkymas nuo kreipimosi užsitęstų tris ar keturias dienas.