„Uriga“ sūrelis sugrąžina į vaikystę

uriga sureliai
Tuo metu, kai parduotuvių lentynose pasirodė pirmieji varškės sūreliai, basas lakstei po kiemą ir taškeisi po balas... Kai grynas oras buvo nuolatinis palydovas, o vakaras užklupdavo maloniu nuovargiu po kasdienių dienos stebuklų... Kai ryte pažadindavo mamos kepti blynai arba dar geriau – ant stalo rasdavai varškės sūrelį, įvyniotą į raudonai rudą sviestinį popierėlį. Daug kas pasikeitė, bet visų pamėgtas skonis išliko tas pats.
 
Brandus studentas

Šiais metais „Uriga“ sūreliui sukako 24 metai. Jei kalbėtume apie žmogų, tikriausiai tai  būtų neseniai studijas baigęs jaunuolis, tačiau sūreliui – tai brandos ir daug puikių prisiminimų metai. „Uriga“ sūrelių gerbėjas Saulius su nostalgija savo atsiliepime rašo: „Man trisdešimt šešeri ir vis dar pamenu tuos laikus, kai močiutė šių sūrelių atnešdavo man ir broliui pusryčiams! Nuostabūs laikai ir dar nuostabesni prisiminimai!“ Kaip vaikystės dienomis, taip ir dabar – sūrelis dėvi klasikinį raudonai rudą švarkelį, vilioja traškia kakavine plutele bei nepakartojamu saldžios vanilės aromatu. Autentiška receptūra užtikrina nepakitusį skonį, o prisiminimai iškart nukelia į vaikystę.

uriga sureliai2

Lietuviškos tradicijos

Jei tenka daug keliauti, turbūt jau pastebėjote, kad tokio užkandžio kaip „Uriga“ sūrelis kitų šalių prekybos centruose nerasite. Tai lietuviškas tradicijas išlaikęs produktas, kuriam pagaminti naudojama gryna lietuviška varškė. Suvalgę vieną sūrelį gauname tiek pat kalcio, kaip išgėrę stiklinę pieno. Kaip ir gamybos pradžioje – „Uriga“ sūreliai pakuojami į sviestinį popierėlį, kuris padeda išlaikyti subtilų skonį bei neišsitepti. Neapsigaukite, nors išvaizda kukli – viduje tikras varškės užtaisas!

uriga sureliai3

Vaikystės nostalgija

Užtenka vieno „Uriga“ sūrelio kąsnio, kad grįžtum į nerūpestingą vaikystę… Kai dalyvaudavai „tikruose karo mūšiuose“ ar savadarbių transporto priemonių lenktynėse... Kai nerūpestingai leidai aitvarus ar su draugais žaisdavai „kvadratą“... Tais laikais negalėjome įsivaizduoti, kad žaidimai persikels į kompiuterius, o paspirtukai ir riedžiai lydės iki mokyklos... Vis norisi grįžti laiku atgal ir, išsivyniojus „Uriga“ sūrelį, išgyventi ryškiausius momentus iš naujo.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.