Lapkričio 18 d. mūsų rajono ūkininkai tęsė „Žaliųjų kryžių“ akciją ir laukuose pastatė dar devynis kryžius. L. Poškevičiūtės nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Žemdirbiams visoje Lietuvoje laukuose pradėjus masiškai statyti kryžius, pavieniai žali kryžiai pradėjo dygti ir mūsų rajono žemdirbių laukuose. Visuotinis kryžių statymas rajone vyko pirmadienį: per 20 rajono ūkininkų laukuose prie pagrindinių kelių pastatė dar devynis kryžius. Tiesa, tiek iš visuomenės, tiek iš pačių ūkininkų pasigirdo svarstymų – o gal su kryžiais nederėtų juokauti?
Kryžių daugėja
Prie vykstančios akcijos „Žalieji kryžiai“ iki šiol rajono ūkininkai prisidėjo pavieniui. Lapkričio 18 d. Šakių rajono žemdirbių asociacijos narių sukviesti per dvidešimt žemdirbių Šakių ir Lukšių seniūnijose pastatė dar devynis žalius kryžius. Prie kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas Lembūdžių kaime iškilo lukšiečių ūkininkų Mindaugo Sederevičiaus ir Vytauto Merčaičio atvežtas kryžius. Kitas lukšiečių kryžius iškilo Lukšių seniūnijoje, prie kelio Šakiai–Kaunas.
Net penkis kryžius pagaminęs ūkininkas Ramūnas Kaunas pirmuosius du pastatė Bridžių kaime. Ūkininkas atviravo, kad jam tekę statyti koplytstulpį Aržuolupių kaimui atminti, bet statyti kryžių dėl žemdirbių problemų iki šiol neteko.
„Manau, kad pastatytas kryžius – žinutė apie mirštantį kaimą. Ne vien dėl didelių mums kraunamų mokesčių, bet kad kaimuose jau mažai likę žmonių. Išvažinėję visi. Mane piktina, kad socialiniuose tinkluose žmonės, gyvenantys užsienyje arba mieste, pasisako, kad ūkininkai gerai gyvena. Jie nežino, kaip iš tikrųjų tas kaimas gyvena. Tiesiog miesto ir kaimo žmonės yra supriešinti, todėl tas kryžius kažkiek turėtų vienyti visus ir atkreipti valdžios dėmesį“, – kalbėjo R. Kaunas.
Kiti kryžiai pirmadienį iškilo žemdirbių laukuose Aržuolupių kaime (prie kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas). Prie iniciatyvos prisidėję ūkininkai Mindaugas ir Vidmantas Martinaičiai savo laukuose jau praėjusią savaitę pastatė tris kryžius. Kiek iš viso mūsų rajone pastatyta žaliųjų kryžių, informacijos kol kas nėra.
Protesto priemonė – kryžius?
Žalius kryžius savo laukuose rugsėjo pabaigoje statė ir Vokietijos ūkininkai. Jų pavyzdžiu pasekė ir lietuviai. Žemdirbiškos organizacijos, subūrusios protesto organizacinį štabą, tvirtina, kad pasirinkta tyli protesto akcija: dirbamose žemėse statomi sodrios žalios spalvos kryžiai simbolizuoja sunaikintą kaimą ir naikinamą žemės ūkį.
Tačiau ir visuomenėje, ir tarp pačių ūkininkų pasigirdo nuomonių, ar statant kryžius reikia atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį. Ar dvasininkams suprantamas toks dabartinis žemdirbių protesto būdas?
Pasak Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono, vicedekano Vytauto Antano Matusevičiaus, žemdirbių pasirinkimo išreikšti savo poziciją statant kryžius jis nesmerkia. Vicedekanas svarsto, kad žmonės galbūt neįsigilina į patį kryžiaus simbolį – ką jis reiškia.
„Kryžius statomas kryžkelėje, sodybvietei atminti, ant mirusiojo kapo. Kryžius yra pergalės prieš blogį, meilės, gyvybės simbolis. Todėl pagarba turėtų būti ir pašventintam, naujam ar senam kryžiui. Todėl statyti bet kur nereiktų“, – sako vicedekanas ir priduria, kad žemdirbiai stato kryžius be mūkelės, o anksčiau be mūkelės kryžių apskritai žmonės nestatydavo.
„Manau, kad žemdirbiai tokiu būdu nori išreikšti protestą, kažkokį nusivylimą. Galbūt kryžius nėra pati tinkamiausia priemonė protestuoti, galbūt kažkokia maldos akcija būtų buvusi prasmingesnė“, – įsitikinęs klebonas ir priduria, kad už pastatytus laukuose kryžius ir jų likimą atsakomybę prisiimti turėtų juos pastatę žemdirbiai.
Važiuos traktoriais
Ūkininkai tęsia „Žaliųjų kryžių“ akciją ir lapkričio 26 d. planuoja išvažiuoti į kelius. Kaip informavo Šakių rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Rimantas Valiukas, mūsų rajono žemdirbiai taip pat kviečiami prisijungti prie antros protesto dalies – važiavimo su žemės ūkio technika. Šiuo metu Šakių žemdirbių asociacijos nariai su rajono vadovais ir policijos atstovais derina tokio maršruto detales. Pasak R. Valiuko, tai bus taiki akcija, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į žemdirbių problemas.
„Turime pateikti reikalavimus ir vietinei valdžiai, daugiausiai dėl žemės mokesčių“, – kalbėjo ūkininkas Juozas Valaitis.
Prie vykstančios akcijos „Žalieji kryžiai“ iki šiol rajono ūkininkai prisidėjo pavieniui. Lapkričio 18 d. Šakių rajono žemdirbių asociacijos narių sukviesti per dvidešimt žemdirbių Šakių ir Lukšių seniūnijose pastatė dar devynis žalius kryžius. Prie kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas Lembūdžių kaime iškilo lukšiečių ūkininkų Mindaugo Sederevičiaus ir Vytauto Merčaičio atvežtas kryžius. Kitas lukšiečių kryžius iškilo Lukšių seniūnijoje, prie kelio Šakiai–Kaunas.
Net penkis kryžius pagaminęs ūkininkas Ramūnas Kaunas pirmuosius du pastatė Bridžių kaime. Ūkininkas atviravo, kad jam tekę statyti koplytstulpį Aržuolupių kaimui atminti, bet statyti kryžių dėl žemdirbių problemų iki šiol neteko.
„Manau, kad pastatytas kryžius – žinutė apie mirštantį kaimą. Ne vien dėl didelių mums kraunamų mokesčių, bet kad kaimuose jau mažai likę žmonių. Išvažinėję visi. Mane piktina, kad socialiniuose tinkluose žmonės, gyvenantys užsienyje arba mieste, pasisako, kad ūkininkai gerai gyvena. Jie nežino, kaip iš tikrųjų tas kaimas gyvena. Tiesiog miesto ir kaimo žmonės yra supriešinti, todėl tas kryžius kažkiek turėtų vienyti visus ir atkreipti valdžios dėmesį“, – kalbėjo R. Kaunas.
Kiti kryžiai pirmadienį iškilo žemdirbių laukuose Aržuolupių kaime (prie kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas). Prie iniciatyvos prisidėję ūkininkai Mindaugas ir Vidmantas Martinaičiai savo laukuose jau praėjusią savaitę pastatė tris kryžius. Kiek iš viso mūsų rajone pastatyta žaliųjų kryžių, informacijos kol kas nėra.
Protesto priemonė – kryžius?
Žalius kryžius savo laukuose rugsėjo pabaigoje statė ir Vokietijos ūkininkai. Jų pavyzdžiu pasekė ir lietuviai. Žemdirbiškos organizacijos, subūrusios protesto organizacinį štabą, tvirtina, kad pasirinkta tyli protesto akcija: dirbamose žemėse statomi sodrios žalios spalvos kryžiai simbolizuoja sunaikintą kaimą ir naikinamą žemės ūkį.
Tačiau ir visuomenėje, ir tarp pačių ūkininkų pasigirdo nuomonių, ar statant kryžius reikia atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį. Ar dvasininkams suprantamas toks dabartinis žemdirbių protesto būdas?
Pasak Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono, vicedekano Vytauto Antano Matusevičiaus, žemdirbių pasirinkimo išreikšti savo poziciją statant kryžius jis nesmerkia. Vicedekanas svarsto, kad žmonės galbūt neįsigilina į patį kryžiaus simbolį – ką jis reiškia.
„Kryžius statomas kryžkelėje, sodybvietei atminti, ant mirusiojo kapo. Kryžius yra pergalės prieš blogį, meilės, gyvybės simbolis. Todėl pagarba turėtų būti ir pašventintam, naujam ar senam kryžiui. Todėl statyti bet kur nereiktų“, – sako vicedekanas ir priduria, kad žemdirbiai stato kryžius be mūkelės, o anksčiau be mūkelės kryžių apskritai žmonės nestatydavo.
„Manau, kad žemdirbiai tokiu būdu nori išreikšti protestą, kažkokį nusivylimą. Galbūt kryžius nėra pati tinkamiausia priemonė protestuoti, galbūt kažkokia maldos akcija būtų buvusi prasmingesnė“, – įsitikinęs klebonas ir priduria, kad už pastatytus laukuose kryžius ir jų likimą atsakomybę prisiimti turėtų juos pastatę žemdirbiai.
Važiuos traktoriais
Ūkininkai tęsia „Žaliųjų kryžių“ akciją ir lapkričio 26 d. planuoja išvažiuoti į kelius. Kaip informavo Šakių rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Rimantas Valiukas, mūsų rajono žemdirbiai taip pat kviečiami prisijungti prie antros protesto dalies – važiavimo su žemės ūkio technika. Šiuo metu Šakių žemdirbių asociacijos nariai su rajono vadovais ir policijos atstovais derina tokio maršruto detales. Pasak R. Valiuko, tai bus taiki akcija, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į žemdirbių problemas.
„Turime pateikti reikalavimus ir vietinei valdžiai, daugiausiai dėl žemės mokesčių“, – kalbėjo ūkininkas Juozas Valaitis.
Dalė iš Griškabūdžio:
