baneris leidinys

verslo pusryciai palukaitiene1
Šakių verslo informacijos centro vadovė Daiva Palukaitienė (dešinėje) įsitikinusi, kad pradedantieji verslininkai, norėdami gauti didesnį kreditą, gali kreiptis ne tik į centrą, bet ir į kitas institucijas. D. Pavalkio nuotr.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Ketvirtadienį savivaldybės posėdžių salėje vyko paskutinis šių metų rajono verslininkų susitikimas – tradiciniai Verslo pusryčiai. Tiesa, šįkart jie didelio susidomėjimo nesulaukė, dalyvių susirinko mažiau nei įprastai, tačiau susitikime buvo aptarti gana svarbūs klausimai apie užsieniečių įdarbinimo tvarką, galimybes jaunam verslui dalyvauti projektuose, diskutuota, ką turėtų ir ko neturėtų finansuoti Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondas.

UAB „Agrolina“ vadovės ir tarybos narės Ramintos Jakelaitienės manymu, Smulkaus ir vidutinio verslo fondui iš savivaldybės biudžeto skirta 35 tūkst. eurų suma yra „labai kūda ir kol nebus investicijų į verslą, proveržio nebus“. Ji patarė apklausti smulkaus verslo atstovus, kokios paramos priemonės jiems būtų patrauklios, nes šiuo metu į Šakių verslo informacijos centrą kreipiasi labai nedaug pradedančiųjų verslininkų. Iškėlusi mintį, kad besikuriantį verslą reikėtų paremti didesne suma, ji siūlė beprocentinę paskolą pakelti nuo 5 iki 20 tūkst. eurų ir leisti išsimokėti per ilgesnį laikotarpį – nuo trejų iki penkerių metų.

„Niekas mumis nepasirūpins, jei mes patys savimi nesirūpinsime, todėl turime rūpintis savo zanavykiška produkcija, kad žmonės galėtų čia kurti ir gyventi. Jei nebus normalaus pragyvenimo šaltinio, tai žmonės paprasčiausiai išnyks“, – kalbėjo R. Jakelaitienė.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės vadovas Arūnas Tarnauskas pritarė apklausos pravedimui, kad būtų išsiaiškintos priemonės jauno verslo rėmimui, nes pastebėjo, jog šiuo metu į fondą kreipiasi tik tie, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su viešuoju sektoriumi. Jis spėliojo, kad čia galbūt trūksta žiniasklaidos, sumotyvavimo ir švietimo, kad į centrą ateina tiek mažai žmonių. Tačiau beprocenčių paskolų sumų kėlime jis įžvelgė riziką, nes šiuo metu suteikiama nuo 5 iki 10 tūkst. eurų su laidavimu, o jei sumos bus padidintos, įsipareigojimų užtikrinimui atsiras garantai ir administracinė našta. Todėl, jo manymu, norint skolintis didesnes sumas reikia kreiptis į bankus, o fondas yra mažiukas ir jis skirtas tik skatinimui ir motyvavimui.

„Kad fondas būtų visai nepatrauklu, aš nepasakyčiau, nes tas pats pareiškėjas dažnai eina tai į vieną, tai į antrą, tai į trečią priemonę“, – įsitikinęs A. Tarnauskas.

UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ vadovas Edmundas Rinkevičius siūlė paieškoti galimybių fondo lėšas padidinti  ir iš kitų šaltinių. Galbūt tai galėtų būti dalis mokesčio, surinkto pardavus nekilnojamąjį turtą, o gal atsirastų ir verslų, kurie norėtų čia įdėti savo lėšų, kad smulkus ir vidutinis verslas augtų. Tai būtų išoriniai šaltiniai, kurie papildytų savivaldybės skirtas lėšas.

Pasak Šakių verslo informacijos centro vadovės Daivos Palukaitienės, fondas nėra juridinis asmuo, jį administruoja savivaldybė, todėl pasinaudoti kitais fondais nėra galimybės, arba reikia imtis milžiniškos reformos ir jį performuoti, tačiau, jos manymu, gauti didesnį kreditą galima iš kitų įstaigų – iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ar kredito unijos.  

„Galbūt turėtume sukurti krūvą saugiklių, nes, pavyzdžiui, idėjos įgyvendinimas labai nedaug apsaugotas. Žmogus turi sukurti papildomą darbo vietą. Mes traktuojam, kad mažoji bendrija su dviem nariais yra tos dvi darbo vietos. Realiai jie gali nesumokėti nė cento gyventojų pajamų mokesčio ir labai dažnai matome, kad taip ir yra. Gavusi paramą įmonė po trejų metų iš viso užsidaro, per visus metus sumokėjusi tik trisdešimt kelis eurus pelno mokesčio ir dar galiausiai, išsiimdama likutinį pelną, sumoka gyventojų pajamų mokesčio 400 eurų už trejus metus. Ir tai visas rezultatas. O iš fondo paimta maždaug 1,5 tūkst. eurų“, – pasakojo D. Palukaitienė, patvirtindama, kad yra ir gerų pavyzdžių.

E. Rinkevičiaus teigimu, šiandien iš dešimt verslų devyni bankrutuoja, tad jei susigrąžinama bent 300 eurų, reikia labai džiaugtis.

„Pažiūrėkit statistiką, kiek verslų kuriasi rajone ir kiek jų lieka. Kiekvienais metais einam kaip nuo kalno“, – konstatavo UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ vadovas.  

Kredito unijos „Zanavykų bankelis“ valdybos pirmininkės Aušrelės Pukinskienės manymu, fondas atitinka verslo pradžiamokslio reikalavimus ir galimybes, nes kreipdamasis į fondą asmuo sulaukia ir patarimų, ir šiek tiek paramos, o vėliau jam niekas nedraudžia kreiptis ir į kredito institucijas. Ji neslėpė, kad labai rezervuotai žiūri į tokį paskolų išdavimą, kai žmogus nesirodo dvejus metus ir nemoka palūkanų, o po dvejų metų turi grąžinti visą sumą iš karto.  

„Mano galva, apie paskolos didinimą šiuo metu, kai kalbama apie šliaužiančią ekonominę krizę, tikrai negali būti nė kalbos. Ne čia yra savivaldybės misija“, – įsitikinusi A. Pukinskienė.

D. Palukaitienės teigimu, pinigų idėjos įgyvendinimui ar jau veikiančio verslo plėtojimui galima gauti ir per įvairias priemones, kurias siūlo Šakių miesto ir Šakių krašto vietos veiklos grupės. Taip pat yra galimybių išvykti pasisemti patirties ir minčių pas patyrusį verslininką užsienyje per Erasmus+ programą, tereikia kreiptis į Šakių verslo informacijos centrą.

R. Jakelaitienė siūlė ir mūsų verslininkams, sukaupusiems nemažą patirtį, pasidalyti ja su pradedančiaisiais. Pasak jos, kitose savivaldybėse tokia savanorystė forma labai populiari, norėtųsi, kad ji prigytų ir pas mus.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos