baneris leidinys

rinkevicius edmundas3
UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktorius Edmundas Rinkevičius pabrėžė, kad kvalifikuotų specialistų Lietuvoje trūksta, o norint įdarbinti iš trečiosios šalies, vis dar susiduriama su problemomis. D. Pavalkio nuotr.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Verslo pusryčių metu kalbėta ir apie užsieniečių įdarbinimo galimybes. Keičiantis situacijai darbo rinkoje, vis dažniau mūsų krašto darbdaviai ieško darbo jėgos iš svetur.

Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė neslėpė, kad į jų tarnybą dėl kvalifikuotos darbo jėgos kreipiasi ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos darbdaviai. Nerasdami reikalingų darbuotojų, jie vis dažniau dairosi į užsieniečius. Pasak vedėjos, darbdavys turi teisę be kreipimosi į Užimtumo tarnybą (užtenka kreiptis į Migracijos tarnybą dėl vizos išdavimo) įdarbinti užsienietį iš trečiosios šalies, jei jo kvalifikacija patenka į patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonomines veiklos rūšis. Pramonėje tai būtų skerdikai, metalo lenkimo staklių operatoriai, metalinių laivų korpusų surinkėjai, mėsininkai, siuvėjai, suvirintojai; paslaugų sektoriuje – tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai (C, CA kategorijos); statybos sektoriuje – dujų vamzdyno montuotojai, izoliuotojai, pastolių statytojai, betonuotojai, plytų mūrininkai, suvirintojai, tinkuotojai, elektrikai.

Tačiau, jei įstaiga nori įdarbinti tokios profesijos užsienietį, kurios nėra trūkstamų sąraše, darbdavys privalo laisvą darbo vietą registruoti Užimtumo tarnyboje, kuri per penkias dienas visos Lietuvos mastu ieško darbuotojo, atitinkančio keliamus reikalavimus. Tik tokiu atveju, jei jis nerandamas, darbdavys gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl užsieniečio įdarbinimo. Tačiau jis privalo atitikti laisvai darbo vietai keliamus reikalavimus – turi turėti reikiamą kvalifikaciją ir ne mažesnį nei vienerių metų darbo stažą per penkerius metus.

Pačių užsieniečių Užimtumo tarnyba neieško, šį darbą atlieka įdarbinimo tarnybos. Nors Šakių skyrius jau turi patirties įdarbinant trečiųjų šalių gyventojus, tačiau, kaip teigė A. Stasiulienė, visada pirmenybė teikiama savo krašto žmonėms.

Tarybos narys, ūkininkas Tomas Skaizgirys, šioje srityje taip pat turintis nemažai patirties, patvirtino, jog nors Užimtumo tarnyba ir suteikia pagalbą, „tačiau reikia ir pačiam nemažai pasukti galvą“.

„Norint įsidarbinti elektriką ūkyje, to negalima padaryti, nes trūkstama elektriko profesija nurodoma tik statybose. Ūkyje jis nesiskaito trūkstama specialybe. Kažkokie dvigubi standartai. Nors realiai tokio tipo ūkyje, kaip mano, turime visokių fasavimo ir rūšiavimo agregatų, kuriems reikalinga elektriko priežiūra“, – kalbėjo T. Skaizgirys, pridurdamas, kad visoje Europoje verslas sukasi ant motyvuotos darbo jėgos, nes su tais, kurie atsiunčiami iš biržos, kartais nėra ką daryt.

„Mes esame įsukti į socialinę politiką, nes nė vienoje išsivysčiusioje valstybėje nėra, kad į Užimtumo tarnybą registruotųsi asmenys dėl socialinių išmokų, kai yra bloga situacija, kai žmonės netinkami darbo rinkai, sergantys, kurie ateina dėl sveikatos draudimo, kurie turi žalingų įpročių, kurie augina mažamečius vaikus ir gyvena kaime, todėl negali sugrįžti į darbo rinką. Tai yra blogai. Turi keistis sveikatos įstatymas“, – sako A. Stasiulienė ir pabrėžia, kad tai problema, dėl kurios padaugėja ilgalaikių bedarbių.

UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktoriaus Edmundo Rinkevičiaus teigimu, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra didžiulis ir jis ateityje tik didės.

„Kaip mes esame donorai Vakarų šalims, taip Rytų šalys bus mūsų donorais, – įsitikinęs įstaigos direktorius, kuris patikino, kad užsieniečio įdarbinimo procesas nėra toks paprastas ir užima maždaug pusę metų. – Pirma – pabandykit įsigyti darbo instrukcijas arba tvarkas rusų kalba. Nė viena Lietuvos darbų saugos kompanija jų neturi.“

Įmonei teko ieškoti, kas išverstų tekintojo darbo instrukcijas ir kitus dokumentus, kurių buvo koks tūkstantis lapų. Vieno lapo vertimo kaina svyravo nuo 20 iki 25 eurų. Tai galima susiskaičiuoti, kokie tai buvo kaštai bendrovei.

„Antra – migracijos klausimai. Mes esame visiškoje uodegoje su imigrantų atvykimu. Mes padarėme taip, kad jų čia nebūtų“, – atviravo E. Rinkevičius, sutikdamas, kad turime pirmiau įdarbinti savus, tačiau jie pirmiau turi norėti dirbti.

Pasak jo, kas baigė mokyklas iki 1994 metų, tie turi ir išsilavinimą, ir profesiją, o tie, kas po 1994 metų, daugelis nė vidurinio išsilavinimo praktiškai neįgyja, apie kvalifikaciją iš viso galima pamiršti.

„Nekvalifikuotų žmonių yra aibės. Perkvalifikavimo problema – didžiulė. Mokyklose turi atsirasti ne profesinis orientavimas, bet profesinis mokymas. Vis tiek nebūsim visi mokslo daktarais“, – įsitikinęs įmonės vadovas, kurio manymu, šie sprendimai turi būti priimti nedelsiant, kol šis visas kraštas dar nevirto dykra.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos