Tirs, ar galvijai neserga leukoze

Nuo kitos savaitės galvijų laikytojai gali sulaukti netikėtų veterinarijos gydytojų vizitų – pernai, rajone pasireiškus galvijų leukozės protrūkiui, šįmet bus vykdomas galvijų profilaktinis patikrinimas.
 
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento Šakių skyrius organizuoja veterinarijos gydytojų vykimą į tris rajono seniūnijas – Šakių, Sudargo ir Slavikų.  Šiose seniūnijose iš galvijų ims serologinius kraujo mėginius, kurie parodys, ar galvijai neserga leukoze. Sprendimas imti mėginius iš galvijų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimtas po to, kai pernai šiose seniūnijose šešiose galvijų laikymo vietose septyniems galvijams buvo nustatyta leukozė. Veterinarijos gydytojai serologinius kraujo mėginius ims iš visų vyresnių kaip 12 mėn. amžiaus galvijų. Už kraujo mėginių tyrimus bus apmokama iš valstybės lėšų, o už mėginio paėmimą apmokės galvijų laikytojas.
 
Galvijų leukozę sukelia virusas, kuriuo užsikrėsti gali bet kokio amžiaus galvijai. Ši liga priskiriama piktybinėms kraujodaros organų ligoms. Pažeidžiama gyvulių imuninė sistema, atsiranda anoreksijos simptomai, raumenų silpnumas, išsekimas, daugeliu atveju padidėja limfmazgiai, gali būti odos pažeidimų, gyvuliai netenka svorio. Leukozę sukeliančiu virusu galima užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su sergančiu gyvuliu, ragų šalinimo, ženklinimo, kraujo perpylimo ir kitais atvejais, kai atsiranda galimybė virusui patekti į kraują per pažeistą odą ar gleivinę. Itin dažni ligos platintojai – kraujasiurbiai vabzdžiai. Neretai šia liga sergantiems gyvuliams sumažėja apetitas, krenta duodamos produkcijos kiekiai. Leukozė smogia skaudžiai – gydymo nėra, todėl visi sergantys galvijai dažniausiai būna nedelsiant likviduojami, kad likę bandos galvijai neužsikrėstų ir ūkis patirtų kuo mažesnį nuostolį. Žmonės neturėtų baimintis, nes sergančių karvių pienas jokios žalos nedaro.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.