Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Kristina Paškevičienė sako, kad specialistai prekiautojus įvairiais gaminiais internete intensyviai tikrino ir karantino metu. D. Pavalkio nuotr.
Maisto saugos specialistai per pastaruosius du mėnesius šalyje užfiksavo apie šimtą skelbimus interneto portaluose įdėjusių asmenų, iš kurių dauguma maistą gamino ar įsigyti jo siūlė neturėdami tam leidimo. Maisto tvarkymui ir prekybai reikalingus dokumentus pateikė vos 5 proc. patikrintų asmenų. Tarnyba nustatė, kad žmonės vykdė įvairias maisto tvarkymo veiklas: gamino ir siūlė įsigyti paruoštų valgių ir patiekalų (41 proc.), konditerinių miltinių kepinių (51 proc.), banketams ar šeimos šventėms skirtų valgių, patiekalų ir konditerijos gaminių (4 proc.), vaisių ir daržovių perdirbimu užsiimančiųjų buvo 2 proc. ir vos 1 proc. tikrintųjų vertėsi maisto produktų transportavimu. Šakiuose dirbanti VMVT Marijampolės departamento vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Kristina Paškevičienė sako, kad rajone, deja, taip pat yra tokių atvejų.
„Patikrinus skelbimus įvairiuose internetiniuose puslapiuose radome tokių atvejų. Nelegaliai veikusiems ūkio subjektams (kepėjoms, viešo maitinimo patiekalų gamintojams) buvo išsiųsti raštai su informacija apie savo veiklos legalizavimą. Tačiau tik vienas iš visų perspėtų kreipėsi į VMVT dėl konsultacijos“, – sako maisto produktų inspektorė.
VMVT yra ne kartą skelbusi, kad nuo šių metų pradžios visi, norintys nedideliais kiekiais gaminti ir parduoti maisto produktus, reikiamus leidimus gali gauti daug paprasčiau ir greičiau, supaprastinti reikalavimai, sumažintas privalomų pateikti dokumentų kiekis, prašymai dėl veiklos registracijos priimami ir nuotoliniu būdu. Tad smulkiesiems maisto produktų gamintojams šiuo metu tikrai labai palankus metas trauktis iš šešėlio ir imtis veiklos legaliai.
Laikraščiui „Draugas“ situaciją dėl veiklos legalizavimo sutiko pakomentuoti ir viena rajono gyventoja, kuri kepa konditerinius gaminius ilgus metus, tačiau legalizuoti veiklą nemato prasmės.
„Tai nėra mano pagrindinis pajamų šaltinis, greičiau hobis – aš viską kepu su meile, mėgstu suktis virtuvėje. Sakote – legalizuotis. Kaip? Manote, mano asmeninė virtuvė įtiks VMVT tarnybai, jos keliamiems reikalavimams? Nemanau. Aš kepu savo asmeninėje virtuvėlėje, perku tik aukščiausios rūšies produktus, viską plaunu, tvarkau, nes nuo produktų kokybės ir estetikos priklauso ir mano gaminio kokybė. Kas norės murzino torto? Viską lemia ir išvaizda, ir skonis, ir aplinka, iš kurios atsiima gaminį klientas. Iš to aš neuždirbu krūvos pinigų – atskaičius produktus, elektros sąnaudas (jau neskaičiuojant darbo), nelieka nei 20 proc. pelno. Tai kur dar mokesčiai? Turėčiau iš žmogaus prašyti daugiau, bet ar jis mokės, nes klientai žino, kokios kainos yra rinkoje“, – aiškina moteris (asmens duomenys yra žinomi).
Moteris sako, kad savo gaminius parduoda artimų žmonių rate, kurie žino, kad jos gaminamų tortų kokybė „nepaves“. Be to, pardavimo mastai nėra dideli, jokių didžiulių pelnų ji nedaranti, o jeigu dar teks mokėti mokesčius, ko gero, reikėtų kepimo namuose iš viso atsisakyti. Apie veiklos legalizavimą, pasak pašnekovės, galima būtų galvoti tik tada, jeigu tai būtų pagrindinis jos darbas – keptų nuo ryto iki vakaro, gautų pelną.
Vis dėlto VMVT specialistė K. Paškevičienė sako, kad už nelegalios veiklos vykdymą galima užtraukti baudą nuo 390 iki 1100 eurų. Tačiau, pasak specialistės, VMVT darbuotojai stengiasi ne kuo daugiau nubausti, bet konsultuoti ir siekti, kad žmogus (įmonė, organizacija) savo veiklą legalizuotų. Maisto saugos specialistė įspėja ir vartotojus – įsigydami maisto produktų iš nelegalių prekiautojų jie rizikuoja nusipirkti nekokybiškų ir nesaugių produktų.