Visoms savivaldybės valdomoms akcinėms bendrovėms tarybai teikiant metines veiklos ataskaitas, labiausiai kliuvo UAB „Šakių vandenys“. Pasirodo, jog įmonė, kuri atsakinga už geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, lietaus nuotekas, paviršinį vandenį ir kitas veiklas, murkdosi nemenkoje finansinėje duobėje.

Nors įmonės pajamų ir sąnaudų santykis nedaug skiriasi nuo 2018 m., praėjusių metų veiklos rezultatas – 110 tūkst. eurų nuostolio. Vien gyventojų skolos paskutinę ataskaitinių metų dieną siekė 94 tūkst. eurų (2018 m. siekė 73 tūkst. eurų). Įmonėje išaugo ir suvartojamos elektros energijos sąnaudos. Tai, pasak paties vadovo Kęstučio Vilkausko, lėmė pakilusios elektros kainos. Nenuostabu, kad, tvirtinant metinės veiklos ataskaitą, tarybos nariai išsamiau pasidomėjo bendrovės veikla, finansine situacija. Pasak paties direktoriaus, prie nuostolių daug prisideda faktas, kad į tarifą negalima įtraukti ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumos, nes to neleidžia daryti Valstybinė kainų ir energijos kontrolės komisija, kuri skaičiuoja tarifus nuo pradinės turto vertės. Nusidėvėjimas yra įtraukiamas į įmonės veiklos išlaidas, todėl atrodo, kad įmonė murkdosi skolose.

„Šita įmonė kelia man dabar didžiausią rūpestį“, – neslėpė situacijos rimtumo administracijos direktorius Dainius Grincevičius kalbėdamas apie bendrovę Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdžio metu. Pasak administracijos direktoriaus, jis pasigenda paties vadovo pastangų įmonės veiklai gerinti.

„Nuolat yra reikalaujama iš K. Vilkausko, kaip iš vadovo, vidinių pastangų ir tai susiję ir su įmonės gedimų šalinimo greičiu, ir su didelėmis geriamojo vandens netektimis, nuostoliais dėl vagysčių bei kita veikla. Kitos įmonės jau gavusios pastabų kažką darė, stengiasi, o jeigu nepavyksta, kaip matote, yra reorganizuojamos, jungiamos prie kitų“, – kalbėjo D. Grincevičius.

Administracijos direktorius sako, kad dėl neteisėtų prisijungimų prie lietaus nuotekų tinklų indentifikavimo pernai įmonė įsigijo dūmų generatorių, kuris turėtų padėti nustatyti pažeidėjus, bet jis bus pradėtas tuo tikslu eksploatuoti tik šįmet, gegužės mėnesį. Be to, jeigu įmonei pavyktų parduoti dumblą, kuris susidaro perdirbant nuotekas biologiniu būdu, tai būtų vienas iš būdų, kur ji galėtų gauti papildomų pajamų. Tarybos narė Raminta Jakelaitienė sako, kad įmonės išgaunamas dumblas galėtų būti naudojamas žemės ūkyje, jeigu būtų testuotas ir turėtų sertifikatą, kad jis yra nekenksmingas.

Pats direktorius K. Vilkauskas sako, kad daug nuostolių patiria įmonė dėl to, jog yra vietų, kur vandens nutekėjimas vyksta nepastebimai, o iki to laiko, kol darbuotojai jį suranda, jau būna prarasta daug vandens ir patiriami didžiuliai nuostoliai.  

„Didžioji eksploatuojamų vandentiekio tinklų dalis paklota daugiau kaip prieš 40 metų ir jų nusidėvėjimas siekia apie 70 proc. Vamzdynai pakloti iš paprastojo ketaus ar plieno, nekondicinio polietileno, sujungti metaliniais intarpais suveržiant viela. Šios medžiagos neatsparios vandens ir aplinkos poveikiams, greitai yrančios, tai turi įtakos dideliam gedimų skaičiui vandens tiekimo linijose“, – aiškina įmonės vadovas.

Be to, kai gyventojai lietaus vandenį prijungia prie nuotekų tinklų tiesiai, vanduo nebūna apskaitytas ir taip įmonė patiria didelius elektros energijos sąnaudų nuostolius.

Ūkio ir verslo komiteto posėdžio metu tarybos nariai taip pat pastebėjo, kad gedimų pernai sumažėję, bet vandens netekčių vis tiek yra daug. Tarybos nariui Romui Pukinskui kilo klausimas, ar K. Vilkauskui nesinori savo įmonės kieme tiesiog apsikuopti, nes akis bado senas vandens bokštas, kuris yra įmonės teritorijoje.

„Kalbėjau su statybininkais, bet kol kas konkrečių pasiūlymų neturiu, nežinau, kiek kainuotų bokšto užkonservavimas, bet bokštas bado ir man akis, norisi jį sutvarkyti. Bijau, kad viskas atsirems į finansus“, – atsakė K. Vilkauskas.

Tarybos narys Artūras Varankevičius paklausė, ar nenori direktorius su verslininkais aptarti detalių dėl vadinamojo paviršinių lietaus nuotekų vandens surinkimo apmokestinimo. Kaip žinia, įmonė ne vienerius metus suka galvą, kaip gauti pajamas iš šios veiklos, nes dabar savivaldybė padengia tik patirtas sąnaudas už darbą, t.y. apmoka tik išlaidas, kurias įmonė patiria šalindama gedimus. Praeitais metais taip pat iš biudžeto buvo skirta 16 tūkst. eurų, bet papildomų pajamų, kurios galėtų siekti netgi 40 tūkst. eurų,  įmonė  negauna, o verslininkai dėl šios paslaugos apmokestinimo labai pasipriešino, nes tarifas, kurį siūlė įmonė prieš keletą metų, buvo didžiausias Lietuvoje. Anot A. Varankevičiaus, normalu, kad įmonė turėtų gauti pajamas iš šios veiklos, bet ar nereikėtų su verslininkais sėstis prie stalo ir rengti projektą taip, kad jis būtų apgalvotas iki smulkmenų, atsižvelgiant į abiejų pusių interesus.

„Mes raštu siuntėme įmonėms pateikti savo valdomų plotų duomenis, išsiuntėme 30 pranešimų, atsakymų sulaukėme tik iš 13 verslininkų. Dabar galvoju pasiųsti specialiai sudarytą lentelę visiems, pagal kurią verslininkai galėtų apskaičiuoti, kiek kiekvienu atveju reikėtų mokėtis. Juos išgąsdino tarifas, bet pinigine išraiška tai nėra didelės sumos, kurias reikėtų verslui mokėti už šitą paslaugą“, – sako K. Vilkauskas.

Pasak direktoriaus, jis visada atviras diskusijoms su verslo atstovais.

Šio komiteto pirmininkas Vilhelm Haase klausė direktoriaus, kada sulauks vandentiekio tinklų Gotlybiškių ir Dabitų kaimų gyventojai ir kodėl toks didelis gedimų skaičius nuotekų siurblinėse. K. Vilkauskas sako, kad minėtos gyvenvietės nebuvo prijungtos, nes bankrutavo rangovai ir artimiausiu metu numatoma vėl grįžti prie šių objektų, o siurblinės jau dirba daugiau kaip 5-eri metai, todėl jos dėvisi, nors gedimai nėra dideli.