baneris leidinys

kadziene
Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė kalbėjo, kad, tinkamai planuojant purškimus, galima žymiai sumažinti išlaidas pesticidams ir kartu gauti panašų derlių. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Birželio 19 d. Degutinės k. (Griškabūdžio sen.) ūkininko Juozo Valaičio ūkyje vykusios lauko dienos tema – „Augalų apsaugos produktų ir trąšų tinkamo laiko parinkimas žieminių rapsų ir žieminių kviečių auginimo technologijose“. Į žemdirbiams rūpimus klausimus atsakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto mokslininkai.

Lauko dienos dalyvius pasveikinęs projekto „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės kryptingas diegimas intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis“ vadovas dr. Antanas Ronis padėkojo J. Valaičiui, kad sutiko būti projekto partneriu. Pagrindinės J. Valaičio ūkyje auginamos kultūros yra žieminiai kviečiai, žieminiai kvietrugiai, žieminiai rapsai, vasariniai kviečiai, cukriniai runkeliai ir žieminiai miežiai. Dirbamos žemės apie 500 ha.

„Kodėl integruota augalų apsauga? Dar 2009m. Europos Sąjunga nutarė, kad reikia laikytis integruotos augalų apsaugos principų. Lietuvoje tie principai augalų apsaugos plane atsirado 2012 m., o jau nuo 2014 m. privalomi visoje Europos Sąjungoje, kasmet tie reikalavimai didėja ir griežtėja. Atsirado ir purkštuvų patikra, ūkininkai turi turėti augalų apsaugos pažymėjimus, kaip žinote, nuo kitų metų reikės turėti aikšteles purkštuvams plauti, laukia ir kiti reikalavimai“, – įžanginį žodį tarė dr. A. Ronis ir pridūrė, kad Europos Komisija siūlys sumažinti 50 proc. pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą.

Pirmiausiai lauko dienos dalyviai apsilankė bandyminiame žieminių kviečių lauke, kur buvo taikyta integruota technologija.

„Mūsų technologija nuo ūkininko taikytos tradicinės technologijos skiriasi tuo, kad mūsų konsultantas, prieš ūkininkui, pavyzdžiui, planuojant purkšti pasėlius, įvertina, kokia situacija lauke, taip pat, atsižvelgiant į oro sąlygas, pataria, ar reikia to vieno ar kito purškimo. Šitame bandyme mes nenaudojome kai kurių augimo reguliatorių“, – aiškino bandymo esmę Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė.

Mokslininkė rodė kviečių laukuose styrančias rugines dirses, kurių praktiškai neįmanoma atskirti nuo kviečio varpos, rekomendavo lauką purkšti herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra piroksulamas. Ji priminė, kad jei ūkininkas naudos iš šio lauko kviečius sėklai, tai šią piktžolę gali dar labiau paplatinti.

Lauko dienoje dalyvavusi dr. Jūratė Ramanauskienė, dirbanti Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriuje, tyrinėja javų ligas.

Ji akcentavo, kad ir šis projektas yra apie integruotą kenksmingų organizmų kontrolę, todėl pabrėžė, kad visuomet verta pirmiausiai kovoti su ligomis išbandant ne cheminius augalų apsaugos būdus, o vertinant pasėlį žiūrėti, koks buvo priešsėlis, taip pat svarbu kviečių veislės pasirinkimas.

Pasak kalbėjusios dr. Daivos Janušauskaitės, badaujantys augalai nesubrandins didelio ir kokybiško grūdų derliaus. O kad būtų užtikrinta tinkama augalų mityba – reikalingas subalansuotas tręšimas.

„Prieš sėją pagrindinis darbas turėtų būti paimti dirvožemio mėginius nustatyti fosforo ir kalio, magnio kiekiui bei dirvožemio rūgštingumui. Jei bus tręšiama iš akies, nežinant dirvoje maisto medžiagų kiekio – pertekliniai elementai augalams blokuoja kitų maisto medžiagų pasisavinimą“, – priminė dr. D. Janušauskaitė.

Vėliau lauko dienos dalyviai išklausė mokslininkų rekomendacijų apie žieminių rapsų ligas, kenkėjus, herbicidų naudojimą, atsakė į ūkininkams iškilusius klausimus.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos