Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Javapjūtė įpusėjo, tačiau darbus stabdo ne tik lietus, derliaus nuėmimą lėtina išguldyti javų pasėliai. Prognozuojamas ir menkesnis derlius.

Pasiteiravus apie javapjūtės eigą, Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys patikino, kad dėl lietaus javapjūtės darbai sulėtėjo, savaitės pradžioje oro sąlygos buvo nepalankios.

Anot bendrovės vadovo, ūkyje jau nuimtas rapsų derlius, kuriam šiemet nemenkai pakenkė gegužę iškritęs sniegas, tačiau visgi pavyko prikulti apie 4 tonas iš hektaro.

H. Braškys sako, kad šiuo metu pagrindinis rūpestis – nukulti žieminius kviečius, kurie labai išguldyti. Ypač stichijos pakenkė ankstyvos `Ramiro` veislės kviečiams. Teiraujamės, kas lėmė, kad pasėlių laukai taip nuniokoti?

„Manau, kad to priežastis – mokslo klaidos. Mums rekomendavo, kad dėl nepalankių sąlygų augimo reguliatorius pasėliams reikia mažinti. Derlius per visą žiemą vegetavo ir tai padarė neigiamą įtaką. Sakė, stresuos pasėliai, dabar stresuojam mes patys.“

Bendrovės vadovas atviravo, kad šiemet tikėtasi rekordinio derliaus, o koks bus galutinis rezultatas, bus matyti, kai javai atsidurs aruode.

Kitoje rajono pusėje Griškabūdyje ūkininkaujantis Gintas Žemaitis tvirtino, kad sėjo 100 ha žieminių kviečių, išgulė palyginti nedaug, apytiksliai 10 ha. Pusė derliaus jau nuimta, kitas dar laukuose. Pasak pašnekovo, praūžę vėjai ir lietus išguldė neatsparias javų veisles.

Nesiskundžia šiųmete javapjūte ir Kriūkų seniūnijos ūkininkas Zenonas Zakarauskas. Jis sako, kad  iš pasėtų 300 ha žieminių kviečių nukentėjo apie 30 proc., išguldyta ir maždaug 70 proc. vasarinių miežių.

„Ne pirmi metai taip atsitinka, vieną naktį stipriai lijo. Lietus, matyt, ir paguldė javus. Laukuose savo eilės laukia pupos, vasariniai kviečiai, miežiai. Labiau pasėliams pakenkė ledai, iškritę gegužės mėnesį, jie iškapojo rapsų, žieminių kviečių pasėlius. Kol kas labai nestresuoju, viskas kol kas ūkyje stabilu“, – optimizmo neslėpė Z. Zakarauskas.

Tuo tarpu kalbintas Lukšių seniūnijos ūkininkas Darius Bilskis buvo susirūpinęs – išgulusių žieminių kviečių kone 80 proc. iš sėtų 200 ha. Jau pabandė šiek tiek kviečių kulti, bet reikia sulaukti javų brandos.

„Pasėliai neatlaikė iškritus tokiam momentiniam, gausiam lietaus kiekiui. Grūdų kokybei jau pakenkta, kūlimo sparta per pusę sumažėjusi. Manau, po trečiadienį iškritusio lietaus grūdų kokybė dar prastės. Per dvi, tris klases nukris. Kulsim dėl išgulimo maždaug iki pusantros tonos mažiau kaip įprastai. Kviečius išguldė pieninės brandos tarpsnyje, todėl daug smulkių grūdų“, – niūresnėmis prognozėmis dalijosi ūkininkas.

Sako, prieš lietų nukūlė 16 proc. drėgnumo kviečius, dabar šis rodiklis siekia 22 proc. D. Bilskis svarstė, kad šiais metais derliaus dorojimo, džiovinimo išlaidos bus didesnės, nors grūdus jis džiovina savo džiovykloje, kurią pasistatė prieš šešerius metus.

„Manau, kad supirkėjai, naudodamiesi esama situacija, kainas mažina. Jiems tai palanku, žino, kad žmonės drėgnus grūdus neturėdami kur dėti veš į elevatorius. Grūdai prastėja, todėl aukštesnės klasės grūdus brangina, o ketvirtos klasės grūdų kainas muša žemyn. Supirkimo kainų skirtumas tarp klasių būdavo 2–3 eurai, dabar jau 20“, – įžvalgomis dalijosi D. Bilskis.

Nuomonę dėl derliaus supirkimo kainų išsakė ir pakalbintas UAB „Linas Agro“ Grūdų centro Lukšių elevatoriaus vadybininkas-konsultantas Nerijus Kaminskas. Anot jo, šiuo metu daugiausiai atvežama antros klasės grūdų, kviečių supirkimo kaina 155 eurai už toną.

„Manau, kad yra ūkininkų, kurie nuolat verkšlena dėl supirkimo kainų. Kiti ūkininkai stebi ne mūsų kainas, tačiau kas darosi pasaulinėje rinkoje. Mūsų kainos priklausomos nuo Paryžiaus MATIF biržos, jos taip ir svyruoja. Dažnai žemdirbiai nesistengia suprasti supirkėjo, mes prisipirkę pašarinių grūdų, o rinkos jiems nėra“, – kalbėjo N. Kaminskas.

Pasak pašnekovo, šiuo metų grūdų drėgnis įvairus – nuo bazinio 14 iki 20 proc. Specialistas pripažino, kad šiemet mažas grūdų saiko svoris, paprasčiau tariant, grūdai yra lengvesni, todėl priskiriami prastesnei klasei.