Daug metų kentėję prastą vandens kokybę arba tai, kad iki čiaupo apskritai neatbėga vanduo, jeigu tuo pat metu jį leidžia kaimynas, Jotyškių II kaimo gyventojai pavargo geriamąjį vandenį teikiančios įmonės UAB „Šakių vandenys“ prašyti dėmesio savo problemoms ir kreipėsi į valdžią. Žmonės pasiryžę kasinėjimams aukoti ir savo asmeninius sklypus, ir patys investuoti, kad tik namuose turėtų geresnį vandenį.  

Plokščių seniūnijoje esančio Jotyškių II kaimo Jūrės gatvės gyventojai trejus metus gauna tik žodinius atsakymus iš geriamąjį vandenį teikiančios įmonės, kad kol kas nėra galimybės sutvarkyti senų, prieš 50 m. įrengtų trasų. Be to, dalis kaimo gyventojų vis dar neturi vandentiekio, todėl išdžiūvus šuliniams atvažiuoja pirkti vandens pas kaimynus į Jūrės gatvę, o tada prasideda nesutarimai tarp pačių gyventojų, nes, vienam leidžiant vandenį į cisternas, kituose namuose reikia jo palūkėti.  

„Baisus tas vanduo – smirda iš vandens šildytuvo, kai išbėga. Vienos tonos bačkutę leidžiame pustrečios valandos. Ar tai normalu?“ – dėsto problemas gatvės gyventojai.

Prieš septynerius metus čia įsikūrusi šeima sako, kad dėl vandens sugedo jau antra skalbimo mašina. Apskritai, moters teigimu, geriau baltų skalbinių net neplauti, nes vanduo rudas, o įsirengus nuosavus vandens valymo įrenginius skalbinius ir pačią įrangą tenka atplauti rankomis, nes vandens slėgis nepakankamas, kad ji veiktų tinkamai. Gatvės gyventojai čia pat demonstruoja ir vandentiekio trasų vamzdžių sujungimus, kuriuos jie rado prieš porą metų keisdami vandens trasas savo namų valdose. Plono diametro užrūdijusiuose, gumomis ir vielomis apsuktuose sudūrimuose yra likęs tik siaurutis tarpelis vandeniui prabėgti.

„Ką norėti, kad jais prabėgtų kokybiškas vanduo ir būtų toks slėgis, kurio užtektų kiekvienam namui? O už vandenį mokame vienodai, kaip ir visi kiti rajono gyventojai, nėra taip, kad mes mažiau mokėtume“, –  skundžiasi žmonės.

Dėl šios problemos gyventojai kartu su vietos seniūne Laimute Miliūniene jau ne kartą kreipėsi į UAB „Šakių vandenys“ ir gaudavo tik žodinį atsakymą, kad tvarkyti trasoms nėra lėšų. Be to, reikia laikytis eiliškumo, prioritetų tvarkos, kas, aišku, reiškia, kad iki mažų kaimų vandentvarkos investicijos greitai neateis – teks palūkėti netgi 11 metų. Tačiau gyventojai neketina nuleisti rankų – kreipėsi į Seimo narę Ireną Haase, kad ši padėtų jiems išspręsti susitvenkusias problemas.

Ankstų penktadienio rytą su gatvės gyventojais susitikti skubėjo ne tik Seimo narė, bet ir jos pakviesti atsakingi įmonės ir savivaldybės atstovai. Susitikime dalyvavo UAB „Šakių vandenys“ l. e. p. direktorius Ramutis Janarauskas, savivaldybės Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas Vilhelm Haase, Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis.

Svarstant, kaip optimaliau išspręsti šį klausimą, karšta tarp diskusijos dalyvių buvo ne mažiau negu tą dieną saulės atokaitoje, o gyventojai tvirtai išdėstė ir savo pozicijas. Tiesa, žmonės pirmiausiai dėkojo, kad įmonė nepalieka jų bėdoje, visada sutaiso gedimus, tačiau to nepakanka, kad gyvenantys Jūrės gatvėje vartotojai būtų lygiateisiai su kitais rajono gyventojais, nes, mokėdami už vandenį kaip ir visi, jie ne tik negauna kokybiško vandens – dažnai, nukritus slėgiui, jis apskritai neatiteka.

Diskutuojant su gyventojais apie problemą, paaiškėjo, kad vandentiekis kadaise buvo įrengtas ne gyventojams, o čia pat už gyvenvietės buvusioms fermoms. Nuo to įvado žmonės ir įsivedė vandenį sau. Dar viena to paties vandentiekio atšaka yra nuvesta ūkininkui. Pasak R. Janarausko, dėl tokios situacijos tinklai priklauso gyventojams, o ne savivaldybės bendrovei. Tokių trasų įmonė visame rajone turi 450 kilometrų. UAB „Šakių vandenys“, pasak l.e.p. direktoriaus, priklauso tik pati vandenvietė, tačiau jie gyventojams tiekia vandenį, už kurį šie moka.

Žmonės yra parašę raštą ir surinkę parašus, kad leistų įmonei kasinėti savo kiemuose tiesiant naujus vamzdžius arba keičiant vamzdžių sujungimus, netgi sutinka jų nusipirkti, bet nenori laukti dešimtmečius, kol namuose turės kokybišką vandenį.
„Pakeitus vamzdyną vandens kokybė čia nepasikeis, nes vanduo atbėgs vis tiek iš tos pačios vandenvietės“, – sako R. Janarauskas.

Tačiau gyventojai kategoriški – vanduo pagerės, kai bus pakeisti kas 50 metrų esantys užrūdiję sujungimai, nes visas „blogis“, pasak žmonių, ir yra vamzdyne.

Paklaustas, ar įmanoma kuo nors pagelbėti šios gatvės gyventojams, savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas A. Šlėderis sako:

„Įmanoma viskas, tik klausimas, kas tai apmokės ir kiek tai kainuos.“

Vedėjas norėjo pasakyti, kad valstybė neskiria investicijoms lėšų teritorijose, kur nėra aglomeracijos, t.y. daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų, o pati įmonė lėšų sukrapšto tik gedimų taisymui.

Kai kurie gyventojai mano, kad pas visus normaliai atitekėtų vanduo, tiesiog reikėtų padidinti vandens spaudimą. Tačiau, pasak R. Janarausko, yra paskaičiuota, kiek gyvenvietė sunaudoja vandens, ir nėra tikslo apkrauti siurblio, nes įmonei niekas papildomai nepadengs elektros kaštų.

„Čia nėra toks galingas siurblys pastatytas, kad žmonės dar leistųsi į cisternas vandenį, nėra debito tokio čia“, – sako R. Janarauskas.

Tačiau dalis gyventojų įsitikinę, kad slėgio didinimas vis tiek nepadės, nes problema pasenusiuose sujungimuose, kuriuos verkiant reikia keisti.

Galų gale įmonės ir savivaldybės administracijos atstovai sutiko su gyventojais – keisti tuos netinkamus, pasenusius, užakusius sujungimus reikia būtinai. Anot Ūkio ir verslo komiteto pirmininko V. Haase, įmonė turi pateikti gyventojams tikslius paaiškinimus, kaip tai bus daroma. Jeigu reikės kasinėti jų privačiuose sklypuose, atsiklausti, gauti sutikimus. Tuomet paskaičiavusi, kiek viskas atsieis, teikti prašymą savivaldybei, kad skirtų pinigų tokiems darbams, ir gal iki 2031 m. laukti nereikės – problema išsispręs greičiau.