Afrikinio kiaulių maro požymių rajone nėra

Rugpjūčio 10 d. Kauno rajone, Čekiškėse, patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys. Privačiame ūkyje savo reikmėms buvo laikomos trys kiaulės. Šiemet tai jau trečias AKM protrūkis Lietuvoje, nustatytas kiaulių laikymo vietoje. Šakių rajone šiais metais kol kas AKM nepasireiškė nei kiaulių ūkiuose, nei rasta ar sumedžiota užsikrėtusių šernų.
 
Įtarimai dėl ligos kaimyniniame rajone kilo ūkyje staiga nugaišus vienai kiaulei. Veterinarijos specialistai nedelsdami ėmėsi būtinų apsaugos priemonių, kad virusas neišplistų į aplinkinius ūkius. Aplinkui šį ūkį nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km stebėsenos zonos, kurios apima Kauno, Jurbarko, Raseinių ir Kėdainių rajonų savivaldybių teritorijas. Jose vykdomas kiaulių laikytojų ir jų laikomų kiaulių surašymas. Kaip informavo VMVT Šakių skyriaus vedėjas Artūras Šimkus, džiugu, kad rajone šiais metais kol kas maro protrūkio nebuvo, nors gyventojai gausiai lankėsi miškuose grybavimo ir uogavimo sezonu, tačiau namo jokio užkrato neparsinešė. Tam įtakos, ko gero, turi ir tai, kad rajono medžiotojai taip pat neranda arba nesumedžioja užsikrėtusių šernų, ko netrūko pastaruosius porą metų. Tiek 2018 m., tiek 2019m. užsikrėtusių šernų buvo gausu, o iš ten maras buvo atkeliavęs ir į gyventojų privačius ūkelius, kur buvo laikoma po keletą vienetų kiaulių.
 
Pasak vedėjo, nepaisant to, kad kol kas rajone nerandama užsikrėtusių šernų, atsipalaiduoti kiaulių augintojams tikrai negalima, nes šernai yra laukiniai migruojantys gyvūnai. Be to, anot A. Šimkaus, tarnybos specialistai vis tiek atlieka planinius patikrinimus ūkiuose, jie buvo pradėti dar pavasarį, tačiau dėl karantino nutrūko, o dabar toliau tęsiami. Kad ir kaip bebūtų gaila, bet pažeidimų tarnybos specialistai kiaulių laikymo vietose vis dar randa.

„Daugiausiai pasitaiko, kad nėra arba neatitinka reikalavimų, neefektyvus dezobarjeras, kiaulės nėra deklaruotos arba pamirštama kas ketvirtį jas perdeklaruoti. Randama ir visokių smulkių pažeidimų, kurių darbuotojai taip pat nepraleidžia pro akis, nes nuo to, ar žmogus laikosi biosaugos reikalavimų, priklauso tiek to paties ūkio, tiek aplinkinių ūkių apsisaugojimo lygis nuo nepageidaujamo maro užkrato“, – sako A. Šimkus.

Anot vedėjo, tarnybos specialistai ne tik tikrina, baudžia, bet ir primena gyventojams apie biosaugos reikalavimus, kurių pamiršti negalima, nes AKM intensyviai siaučia ir kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Baltarusijoje, o ką jau kalbėti apie tai, kad Kauno rajonas, kuriame šįmet pasitaiko atvejų jau ne tik miškuose, bet ir kiaulių ūkiuose, ribojasi su mūsų rajonu.
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.