Šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo dešimtmetį nematytomis kainų žemumomis. Didmiesčiuose kainos kritusios apie 14–28 proc., tačiau Šakiuose šiluma pabrango: jeigu šalies vidurkis spalio mėnesį yra apie 4 centus už kilovatvalandę, tai šakiečiams tenka pakloti beveik trimis centais daugiau. Kas lemia, kad visur šiluma pinga, o pas mus rajone brangsta?

Kaip skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), šilumos kainai padarė įtaką atpigęs biokuras, kuriuo šilumos tiekėjai apsirūpino iš anksto, o jei netikėtai smarkiai atšaltų ir reikėtų kūrenti gamtinėmis dujomis – jos taip pat pigios. Pasižiūrėjus į didmiesčių statistiką, matyti, kad spalį Lietuvoje šiluma atpigusi 17 proc. lyginant su pernai tuo pat metu. Pavyzdžiui, per metus šiluma Kaune atpigo 27,5 proc., Vilniuje – 20,4 proc., Klaipėdoje – 13,7 proc., o Šakiuose pakilo beveik 16 proc. Šakiuose, kaip ir keliuose kituose rajonuose, kur kainos kyla į viršų, o ne krinta, šilumos brangimui įtakos turėjo šilta pernykštė žiema, nes šilumininkams teks kompensuoti nepadengtas katilinių pastoviąsias išlaidas. VERT kas penkeri metai nustatinėja šilumos tiekėjų įmonėms šilumos kainas, o jos reguliuojamos pagal bendrovių patiriamas išlaidas ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos galutiniam rezultatui. Anot UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktoriaus Raimondo Rauckio, VERT nustatinėdamas bazines kainas kas penkerius metus į jas įskaičiuoja patirtas įmonės būtinąsias sąnaudas, tokias kaip darbo užmokestis, investicijos, įmonės patirtos elektros, kuro sąnaudos ir kitos išlaidos. Tačiau yra ir kintamoji šilumos kainos dalis, kuri, atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius (pavyzdžiui, biokuro brangimą rinkoje, elektros brangimą), gali koreguotis kas mėnesį. Anot R. Rauckio, šiuo metu VERT patvirtinta bazinė šilumos kainos dalis galios dar iki 2021 m. galo, o metinės kainos dalį VERT perskaičiavimui UAB „Šakių šilumos tinklai“ buvo pateikę dar 2019 m. birželį, tačiau ji, anot direktoriaus, buvo patvirtinta tik po metų. Direktorius sako, kad toks vėlavimas turi įtakos ir šių metų šilumos kainai, nes kainos yra perskaičiuotos remiantis vėlesnių metų statistika, kada įmonės sąnaudos ir kuro kaina buvo didesnė.

Pasak R. Rauckio, šilumos kainai įtaką padarė ir dar vienas veiksnys, kurį lėmė taip pat tas vėlavimas nustatyti bazinę šilumos kainą ir tai, kad VERT turi kitokią kainos nustatymo metodiką negu pateikia įmonė. Neatitikimus VERT traktuoja kaip pažeidimus ir todėl tenka daryti šilumos kainos korekciją, kuri šiam šildymo sezonui įmonei atsieis beveik 78 tūkst. eurų. UAB „Šakių šilumos tinklai“ prašė VERT patvirtinti 7,72 cnt už kilovatvalandę, o dėl šio neatitikimo, kurį VERT traktuoja kaip pažeidimą, galutinė patvirtinta kaina vartotojams buvo 6,85 cnt už kilovatvalandę.

„Faktiškai paėmus gyventojams tai bus nežymus šilumos kainų šuolis – prisidės gal du, trys eurai per mėnesį prie bendros sumos, kurią jie įprastai mokėjo už šildymą, tad eilinis vartotojas to padidėjimo labai nepajus“, – sako R. Rauckis.



Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pateikiamą spalio mėnesio šilumos kainų statistiką įvairiuose miestuose galima prognozuoti, jog daugiausiai  kainų kritimą pajus didžiųjų miestų gyventojai, kuriuose centralizuotą šildymą teikia daug tarpusavyje konkuruojančių šilumos tiekėjų.

Anot direktoriaus, taip jau visada buvo, kad perskaičiuojant bazinę šilumos kainą, priklausomai nuo įvairių veiksnių, arba gyventojai būna skolingi įmonei, arba įmonė jiems turi grąžinti tą skirtumą, todėl tos šilumos kainos svyruoja į vieną ar kitą pusę kasmet.

Kalbant apie pačią šilumą tiekiančią įmonę ir jos išlaikymą, direktorius R. Rauckis atvirauja, kad juos iš laviravimo nuo nepritekliaus išgelbėtų nebent labai šalti orai, kada reikėtų parduoti daug šilumos energijos.    

„Net ir VERT vadovybė, duodama interviu spaudai, akcentavo, kad mažoms įmonėms, tokioms kaip mūsų, išsilaikyti vis sunkiau, o šiluma vartotojui niekada neatpigs iš tokių įmonių drastiškai, nes mums reikia ir įrangą eksploatuoti, kuri dėvisi, ir personalą išlaikyti, kurio negali paleisti, ir kt. Tie kaštai mums yra pastovūs, o juos apmoka šilumos vartotojai. Be to, mūsų pajamos dar mažėja, kada atsiranda daugiau renovuotų namų – kai visi daugiabučiai bus surenovuoti, tada mes neteksime apie 40 proc. pajamų, bet mums įrangą vis tiek reikės išlaikyti. Kaina tokiu atveju vis tiek kils, nes mes neturime tokių modernių įrenginių, kad, pavyzdžiui, galėtume atsisakyti personalo. Tai galima daryti su dujų katilinėmis, kur viskas valdoma centralizuotai, o biokuro katilinėse vis tiek reikia personalo“, – aiškina R. Rauckis.

Taigi, ko gero, nesvarbu, kiek bepigtų biokuras, rajono vartotojai kuo toliau tuo mažiau jaus šilumos kainos mažėjimą, nes ir renovuojamų daugiabučių namų šiuo metu mieste pamažu daugėja.  Atsinaujinančios energijos šaltinių skatintojai ragina jau netgi daugiabučių gyventojus pagalvoti apie tvaresnius ir ekologiškesnius namų apšildymo būdus. Ko gero, netolimoje ateityje mažų rajonų gyventojams teks pagalvoti apie kitą alternatyvą  ne juokais, nes  kuo toliau, tuo labiau mažos įmonės vartotojams negalės pasiūlyti patrauklių šilumos kainų.