Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Kęstutis Lopeta sako, kad stora sniego danga daro savo, bet tiek žvėreliais, tiek paukšteliais rūpinasi rajono medžiotojai, nes visa rajono teritorija yra išdalinta į medžioklės plotus, o jų „šeimininkai“ už viską atsakingi. Tiesa, anot inspektoriaus, šiuo metu galiojančios Medžioklės taisyklės neleidžia masinio gyvūnų šėrimo dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės – pagal taisykles galima laukinius gyvūnus tik vilioti šėryklose, kur negali būti paliekama daugiau kaip 100 kg įvairių pašarų.

 

„Anksčiau būdavo vežama į šėryklas tonomis runkelių ir kitų gėrybių, o dabar tai draudžiama, bet pats šėrimas nėra draudžiamas, tad medžiotojai tuo rūpinasi. Išsekusių gyvūnų neteko matyti, sniegas nėra suledėjęs, todėl jie pasikapsto pro jį iki maisto“, – kalbėjo apie gyvūnų šėrimą K. Lopeta.

Pasak aplinkosaugininko, kaip ir kiekvienais metais, kai tik tvenkinius užtraukia ledas, žuvų dusimo neina išvengti. Bėda ta, kad mūsų tvenkiniai seniai kasti ir labai uždumblėję, o dar blogiau, kada susidaro keli ledo sluoksniai ir ant jų susidaro stora sniego danga.

„Tvarka yra tokia, kad rajono tvenkiniai yra beveik išnuomoti ir jie turi naudotojus, todėl tie naudotojai, tame tarpe ir įžuvintojai, turi ir pasirūpinti tais tvenkiniais – turi vykdyti aeravimą (vandens prisotinimą deguonimi – aut. past.)“, – sako vyriausiasis specialistas K. Lopeta.

Anot aplinkosaugininko, šiais metais inspekcija dar netikrino, ar tvenkiniuose netrūksta deguonies, nes negavo jokių pranešimų, tačiau greičiausiai apie deguonies stygių ir žuvų dusimą informuoja ir pastebi žvejai.

„Kada yra pastebimas jau žuvų dusimas, tada aplinkosaugininkai daro deguonies tyrimus ir informuoja apie tai tvenkinio naudotojus, kad šie imtųsi priemonių“, – dėstė veiksmų eigą specialistas.

Tačiau K. Lopeta pastebėjo ir informavo komisijos narius, kad savivaldybei reiktų pasirūpinti vieninteliu Šakių miesto ežeru, kuris nėra išnuomotas ir neturi naudotojo, todėl be savivaldybės nurodymo niekas, reikalui esant, turbūt priemonių nesiims.

Daugiausiai rajono tvenkinių (aštuonis vienetus) besinuomojančios Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas Gintautas Liepuonis sako, kad kol kas jokio pavojaus signalo šiuo klausimu iš žvejų nėra gavęs, nes pirmieji negerumus po vandeniu pastebi būtent jie. Kai yra gaunamas signalas apie deguonies trūkumą, draugija pirmiausiai pradeda organizuoti sniego valymą, ekečių kirtimą, stato orapūtes ir imasi kitų priemonių.

Po trumpo aptarimo, kaip reikia elgtis žmogui su laukiniais gyvūnais ir paukščiais žiemą, komisijos nariai pritarė aplinkosaugininko K. Lopetos minčiai, kad žmogui reikėtų kuo mažiau kištis į gamtą, nes ji pati susitvarko.

„Draugo“ inf.