Dėmesio centre – inovacijos ir inovatyvus verslas

inno konferencija
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė (dešinėje) pasveikino konferencijos dalyvius ir pabrėžė, kad verslo kontekste regionų vaidmuo ypač svarbus, kaip ir tokio pobūdžio diskusijos. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Trečiadienį savivaldybės posėdžių salėje surengta konferencija „INNO“, kuria siekta konferencijos dalyvius supažindinti su naujausiomis inovacijomis, sužinoti, kokiomis naujovėmis gyvena Lietuva bei pasaulis, galbūt kažką įkvėpti ar bent dalį inovacijų perkelti į Šakius.

Būtent tai akcentavo konferencijos organizatorių – Verslo informacijos centro ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės vardu kalbėjusi verslo centro direktorė Daiva Palukaitienė. Ji pasidžiaugė verslininko bei tarybos nario Martino Eimučio iniciatyva surengti tokio pobūdžio konferenciją, kurios metu skambėjo pranešimai apie naujausias technologijų bei mokslo inovacijas, dirbtinį intelektą, apie tai, kas yra inovatyvus startuolis ir koks kelias jo link. Nors vicemero Dariaus Jakavičiaus pastebėjimu, žiūrint Vilniaus akimis Šakiai priskiriami prie neperspektyvių savivaldybių, tačiau tikrai ne į viską reikia žiūrėti iš Vilniaus perspektyvos.

junevicius g
Konferencijos moderatorius Lukas Keraitis (dešinėje) Lietuvos inovacijų centro projektų vadovą Gytį Junevičių paprašė pristatyti pranešimą apie inovatyvų startuolį bei papasakoti, koks kelias jo link. D. Pavalkio nuotr.

Konferenciją moderavęs buvęs „Žiburio“ gimnazistas, technologijų žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Lukas Keraitis per 20 minučių pristatė 20 lietuviškų inovacijų ir renginyje dalyvavusius skatino „įsikvėpti ir kurti kažką inovatyvaus“. Tarp jo pristatytų inovacijų  – parduotuvė be kasų, individualūs vaistai nuo vėžio, žmogaus atpažinimo technologijos, kompiuterio valdymas mintimis, kuriami tūriniai vaizdo įrašai, kol kas atitikmenų neturintis mobilus robotas neįgaliesiems, pasikeliantis į žmogaus aukštį, pirmasis Lietuvoje robotas Spot‘as, dirbsiantis traukinių stotyje, ir pan. Ir visa tai kuria mūsų šalies kūrėjai!

Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Gytis Junevičius, kalbėdamas apie šiuolaikinio verslo pradžią, akcentavo tris pagrindinius dalykus, be kurių šiuolaikinė visuomenė negali, – tai ryšiai (komunikacija), greitumas ir energija. Taip pat jis skatino į procesus žiūrėti ne stereotipiškai, kalbėjo, kad sėkmingi yra tie, kurie moka gerąja prasme išnaudoti aplinką, technologijas, turi gebėjimą žiūrėti bent penkerius metus į priekį ir pan. Visgi pripažino, kad inovacijos yra itin brangus dalykas ir neapskaičiuojama, kada tai gali atsipirkti. Tad turėti idėją, pasak G. Junevičiaus, neužtenka, svarbu ir tai, ar bus, kas už tai moka.

Atsakydamas į Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro vadovo Vito Girdausko klausimą, o kaip paskatinti domėjimąsi inovacijomis, nes yra tokių, kurie „pjovė ir tebepjauna grybą“, G. Junevičius sakė, kad tai vadovo požiūrio ir atvirumo klausimas: arba jie mato save ateity, arba keičiantis technologijoms ir pasauliui jų tiesiog neliks.

Verslininkas Gediminas Jankus pristatė sukurtą ir pasiteisinusią platformą, vienijančią įvairius meistrus, ji, anot svečio, ne tik automatizuoja procesus, bet ir padeda taupyti laiką bei prisideda prie šešėlinės ekonomikos mažinimo.

Kraštietis verslininkas bei tarybos narys M. Eimutis šmaikštavo niekada mokykloje nemanęs, kad užaugęs turės reikalų su mėsa, tačiau paskatintas bičiulių bemaž prieš septynerius metus su draugu įkūrė UAB „Mėsos guru“. Vėliau įkurta ir mažmeninės prekybos įmonė leido suprasti, kad mėsos sektoriuje gana mažai inovacijų, tai gana uždaras segmentas, kai net išties didelėse įmonėse užsakymai renkami telefonu, žinutėmis ar elektroniniu paštu, tačiau neretai, nespėjęs užsakyti iki tam tikro laiko, tu produkto jau negausi. Tad M. Eimučiui ir gimė mintis šį sektorių skaitmenizuoti bei įkurti UAB „Virtual meat“.  

eimutis m
Anot konferencijos iniciatoriaus, kraštiečio verslininko bei tarybos nario Martino Eimučio, pradėjus dirbti mėsos sektoriuje išryškėjo, kad tai išties uždaras segmentas, tad tai įkvėpė šį sektorių skaitmenizuoti bei įkurti UAB „Virtual meat“.   D. Pavalkio nuotr.

„Viena platformos dalis – cechų procesų skaitmenizavimas, jų perkėlimas online ir įgalinimas pačių įmonių jiems pasiūlyti šios platformos funkcionalumu patiems valdyti savo įmonę, tai yra matyti, kaip žaliava vaikšto, ką veikia darbuotojai ir pan. O kita dalis – paskatinti prekybą tiek šalies viduje, tiek ir tarp Europos valstybių“, – apie savo startuolį pasakojo M. Eimutis.

Šiek tiek kitu kampu apie inovacijas, palankių verslo sąlygų kūrimą, plėtrą bei tai, „Kaip „parduoti“ savo miestą“, kalbėjo VšĮ „Kaunas In“ direktorius Tadas Stankevičius. Jo vadovaujamos organizacijos veikla apima tarptautinių investicijų pritraukimą, verslo skatinimą ir paramą, taip pat didina Kauno turistinį patrauklumą ir pan. Jeigu šioms grupėms miestas bus patrauklus, tada jis bus gyvas.

„Verslus kuriame tam, kad jie augtų, visi žinome, kad jeigu parodysime potencialiems investuotojams, kad mūsų įmonė, produktas ar pardavimai auga, galėsime tikėtis papildomų investicijų. Lygiai tas pats su miestu. Jeigu mes galime parodyti, kad miestas auga, jis kažkam taps patrauklesnis“, – mintimis dalijosi T. Stankevičius, pabrėžęs  ir infrastruktūros plėtros svarbą.

Mat gali turėti ambicingiausių planų, norų pritraukti investuotojus, bet jeigu neturėsi, ko jiems pasiūlyti, anot svečio, bus problemų.

Nors renginio pradžioje pranešimų klausėsi ir jaunimo atstovai, visgi įpusėjus renginiui salėje jų neliko, tačiau patys konferencijos dalyviai, keletas verslo atstovų ir jam pasibaigus neskubėjo skirstytis ir diskusija jau tęsėsi prie kavos puodelio.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.