baneris leidinys

verslas ukininkai
Ūkininkų atstovai (iš kairės) Ramūnas Kaunas, Vidmantas Muraška ir Rimantas Valiukas siūlomiems pakeitimams neprieštaravo ir sakė, jog išsamiais mokesčių nustatymo klausimais galės diskutuoti tarybos nariai. D. Pavalkio nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį antradienį į posėdį, kad ir negausiai, rinkosi trišalė verslo taryba, mat administracija norėjo išgirsti patariamąją tarybos nuomonę dėl keturių pagrindinių mokesčių, nugulančių į savivaldybės biudžetą. Tiesa, kaip sakė meras Edgaras Pilypaitis, esminių pokyčių nežadama, tačiau prabilta apie tai, kad sumažintas verslo liudijimų mokestis nedavė tokio rezultato, kokio tikėtasi, be to, kalbėta, kad tai neteisinga kitų verslų atžvilgiu.

Savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė pirmiausiai kalbą užvedė apie verslo liudijimus.

Ji priminė, kad yra 86 veiklos rūšys, kuriomis galima verstis pagal verslo liudijimą, o 51 rūšiai savivaldybės taryba vis dar nustačiusi vieno euro mokesčio metinį tarifą, kai kurioms veikloms nuo 600 eurų mokestis buvo sumažintas iki 200 eurų per metus. Tačiau nors priimant tokį sprendimą buvo tikėtasi, kad padaugės žmonių, norinčių įsigyti verslo liudijimus, ar žmonės, gaunantys pašalpas, galbūt pradės individualią veiklą, taip neįvyko. Kai kam, sakė meras, vis dar patogu gyventi iš pašalpų.

grigaitiene e
Savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė posėdžio dalyvius supažindino, kokie galimi mokestiniai pokyčiai, informavo, kokia situacija dėl verslo liudijimų. D. Pavalkio nuotr.

Pavyzdžiui, 2021 m. verslo liudijimų buvo įsigyta 681, o mokesčio buvo surinkta 20,5 tūkst. eurų. Kol mokestis, tarybos sprendimu, nebuvo sumažintas, mokesčio buvo surenkama ir 50 tūkst., ir 60 tūkst. eurų per metus. Tiesa, besąlygiškai to lyginti irgi negalima, nes mažėjo ir veiklos rūšių. Pavyzdžiui, 2019 m. verslo liudijimų buvo įsigyta 900. Meras kalbėjo, kad tai tikrai nėra tos sumos, kurios „biudžetą pastatytų į tam tikrą riziką“, tačiau bendrą vaizdą, sakė jis, žinoti turėtume, mat, lyginant su kitu verslu, sumokamas pajamų mokestis yra neadekvatus.

„Jeigu paimtume grynai aritmetinį vidurkį, tai pajamų mokestis mėnesiui būtų 2 eurai 52 centai. Brangiausia veiklos rūšis nustatyta kirpykloms – 200 eurų, tai jeigu tas kirpėjas įsigytų verslo liudijimą 31 kalendorinei dienai, dirbtų be laisvų, tai jis sumokėtų 6 eurus 84 euro centus“, – sakė E. Grigaitienė ir kėlė retorinį klausimą, ar tai teisinga kitų verslo rūšių atžvilgiu, kurie per mėnesį pajamų mokesčių sumoka šimtais...

„Iškėlėm tą mintį, nes verslai, kurie dirba kitokia forma, jaučia nelygias veiklos sąlygas“, – sakė vedėja, o ją papildydamas ūkininkas Ramūnas Kaunas teiravosi, ar išvis verta apie tai kalbėti, nes tai labiau nei akivaizdu.

Kalbėta ir apie tai, kad žmonės galbūt galėtų eiti ir į kitokias verslo organizavimo formas, pavyzdžiui, kad ir mažųjų bendrijų kūrimą.

Kalbėdama apie kitus mokesčius, E. Grigaitienė informavo, kad jau artimiausiam savivaldybės tarybos posėdžiui ketinama pateikti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo.

„Siūlytume palikti tuos pačius procentus, t. y. žemės ūkio paskirties žemei – 2 proc., kitoms reikmėms išnuomotai žemei – 1,7 proc. žemės vertės. Ir kaip pernai, apmokestinti žemę daugiabučių namų bendrijoms 1 proc., kur nėra bendrijų – 1,5 proc.“, – informavo Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja.

Ji teigė, kad, pagal viešoje erdvėje platinamą informaciją, Šakių rajone žemė pabrango maždaug 4–8 proc., o namų valdos – sumažėjo 1 proc.

„Turiu pasidžiaugti, kad kasmet surenkami pinigai net palikus tuos pačius tarifus, ar kaip praeitais metais, mažesniu tarifu, didėja nuomojamos žemės plotai (padidėjo apie 300 ha). Padirbėjo mūsų žemėtvarkininkai, geodezistas ir vis tik atranda, kad žemės sklypai nesuformuoti ir žemės mokestis visai nemokamas“, – kalbėjo E. Grigaitienė ir informavo, kad rajone valstybinės žemės yra 4 tūkst. 240 ha.

Ūkininkų atstovai siūlymui palikti tokius pačius dydžius neprieštaravo, nors sutiko, kad lyginant su kainomis, ką jie moka už nuomojamą žemę ir kokia kaina yra už valstybinę (aras 89 eurai), tai skirtumai akivaizdūs, tačiau jie sakė, kad valstybinė žemė dažniausiai nėra nei labai derlinga, nei kokybiška.

Daug diskusijų visada kelia ir žemės mokestis.

„Kol kas siūlome nieko nekeisti“, – sakė tiek E. Pilypaitis, tiek E. Grigaitienė, pridūrusi, kad jeigu būtų poreikis ar iniciatyva jį keisti, tai būtų galima daryti iki gruodžio 1 d.

Nuo 2022-ųjų savivaldybėje šis tarifas yra 0,85 (gali būti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės vertės). Pasak E. Grigaitienės, lyginant su mūsų savivaldybe, 39-iose savivaldybėse žemės ūkio paskirties žemei taikomi didesni tarifai.

Beje, būtent nuo surenkamų žemės mokesčių dalis skiriama žvyruotų kelių priežiūrai, šiais metais tam skirta 385 tūkst. eurų.

Tradiciškai nemažai emocijų bei iečių laužymo kyla ir dėl nekilnojamo turto mokesčio, kuris mūsų savivaldybėje šiuo metu taikomas 0,8 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės (gali būti nuo 0,5 iki 3 proc.). Lyginant su kitomis savivaldybėmis, mūsiškėje dydžiai maždaug per vidurį – 26-iose jie mažesni, 27-iose – didesni. Beje, iki 10 proc. surenkamo mokesčio skiriama į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondą.

E. Grigaitienė priminė, kad buvo išlygų, jog tie, kurie investuoja į nekilnojamąjį turtą, trejus metus yra atleidžiami nuo mokesčio. Didelės įmonės per dvejus metus turėjo investuoti ne mažiau kaip milijoną, vidutinės – ne mažiau kaip pusę milijono, mažos – ne mažiau kaip 250 tūkst., o labai mažos – 40 tūkst. Naujai įsiregistravusios metus atleidžiamos nuo mokesčio. Meras čia siūlė korekciją, kad atleidimas būtų taikomas ne tik nuo investicijų sumos, bet ir nuo darbo vietų sukūrimo, be to, siūlyta tikslinti tvarką ir teirautasi nuomonės, ar nereikėtų taikyti maksimalaus 3 proc. tarifo dydžio vėjo ir saulės jėgainių parkams, ką dažniausiai daro kitos savivaldybės. Verslininkas Arūnas Tarnauskas replikavo, kad išties mūsų „žemė skirta duonai auginti“ ir ji per gera statyti atsinaujinantiems energetiniams šaltiniams, tad pritarė maksimalaus tarifo siūlymui. Trišalės verslo tarybos nariai su pateiktais siūlymais sutiko ir teigė, kad išsamiau šiuos klausimus išdiskutuos tarybos nariai.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos