Šakių rajono bitininkų draugijos pirmininko Kęstučio Ūso teigimu, pavasarinio medaus derlius buvo menkesnis, dabar bitutės darbuojasi žydinčiose liepose. Asmeninio archyvo nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Šiųmetė vasara kelia nerimą bitininkams. Šaltas pavasaris pavėlino ir medsukį. Bičiuliai sako, kad medus turi būti ant stalo kasdien, o sėkmę bitininkystėje lemia ne tik gamtos palankumas, bet ir bitininko profesionalumas.
Ant kasdienio stalo
Lietuvoje yra maždaug 10 tūkst. registruotų bitynų. Per dešimtmetį bičių šeimų skaičius išaugo du kartus ir dabar siekia apie 220 tūkst. Šakių rajono bitininkų draugijos pirmininko Kęstučio Ūso teigimu, rajone aktyvių bitininkų yra apie 150, apie 50 iš jų priklauso draugijai.
„Pavasaris vėlavo, šaltas buvo, tad ir medunešis vėlavo, ir pavasarinio medaus buvo mažiau už vidurkį. Šiųmetis medaus derlius gal ir bus mažesnis, bet sunku prognozuoti, ima ir viskas gamtoje pasikeičia“, – sako draugijos pirmininkas.
Anot jo, šiemet medaus realizacija sudėtingesnė, žmonės taupo. K. Ūso teigimu, mažmeninė medaus kaina išliko kaip pernai – penki eurai už puslitrį, maždaug septyni eurai už kilogramą, o didmeninė turėtų pakilti.
Teiraujamės K. Ūso, ar netrūksta medaus valgymo kultūros. Palyginus su kitomis Europos ar pasaulio šalimis, lietuviai per metus medaus suvartoja mažai.
„Dar neišmokom kiekvieną dieną ant stalo turėti medaus, dažniausiai jį laikom stiklainiukyje spintelėje, o išsitraukiam, kai pradeda snarglys bėgti. Medus turėtų būti ant kasdienio stalo, medų ne spintelėje reikia laikyti“, – sako draugijos pirmininkas.
Medų perka vyresni
Griškabūdietė bitininkė Gailina Šniokaitienė su vyru Juozu laiko beveik 80 bičių šeimų.
„Medų imu kas savaitę, kad pirkėjas gautų bėgantį, šviežią medutį. Pirmąjį medų iš avilių ėmiau gegužės 28 d. Pradžia buvo prasta, beveik tušti koriai. Vėliau medaus daugėjo, kadangi augalams užteko ir drėgmės, buvo ir šilumos. O dabar kai pasižiūriu, vėl medaus mažiau, kadangi šlapia ir naktys šaltos. Kai palyja, žieduose kelias valandas nebūna nektaro, nes jis išplaunamas“, – sako bitininkė.
G. Šniokaitienė dėl medaus realizacijos nesiskundžia, atvirauja, kad užsidirbo tarp pirkėjų gerą vardą.
„Pastebiu, kad medų perka vyresnio amžiaus žmonės. Kurie vertina ir bičių duonelę, žiedadulkes, bičių pikį. Mylim bites. Ir dėl jų stengiamės, pasėjom medingųjų augalų. Tikimės, kad dar iš jų ir liepų žiedų nektaro prineš ir dar bus vasaros medaus“, – sako G. Šniokaitienė, kuri su bitelėmis draugauti pradėjo maždaug prieš dešimtmetį.
Vengia rapsų
Gelgaudiškiečio, ilgamečio bitininko Jono Gvildžio žinioje – apie 70 bičių šeimų. Bitininkas pasidalino ir savo bitininkavimo specifika, pripažįsta, kad vengia medaus iš rapsų, anot jo, šio medaus mažiau pageidauja ir žmonės.
„Sunku pasakyti koks bus šiųmetis medaus derlius. Daugokai buvo rapsų medaus. Dabar eina liepų medus. Šito medaus labai visi laukia. Bet, manau, jo bus mažai. Kadangi nėra šilumos. Kad liepos išskirtų nektarą, reikia šiltų naktų (bent iki 18 laipsnių šilumos) ir šiltų dienų. Kalbant apie kainas, tai pas mane puse euro stiklainiukas šiemet pabrango. Po liepų nužydėjimo, aš prognozuoju, medonešis baigsis, kadangi ganyklų likę mažai, pupos jau nužydėjo“, – svarstė bitininkas.
K. Gvildys pasakojo, kad ieško laukinės gamtos medaus, atrado rykštenę ir tikisi, kad bitės prineš medaus iš šio augalo.
Medaus perteklius
Šimtą avilių turinčio kiduliškio Žilvino Macijausko teigimu, bitininkystė yra viena sudėtingiausių, įnoringiausių ir nuo orų labiausiai priklausoma ūkio šaka. Pašnekovas pripažįsta – kas vakarą žiūri, koks oras bus kitą dieną.
„Šiemet, kaip ir viskas, taip ir medunešis vėluoja. Iki rapsų žydėjimo tikro pavasarinio medaus prasisukę turėjo vienetai. Aš ėmiau medų. Bitės prinešė iš žydinčių klevų, karkliukų. Pienių medaus mažai buvo. Mano ūkyje rapsų medus iškeliauja į urminę prekybą, – sako Ž. Macijauskas. – Pakankamai problematiški metai, bet, manau, tokie metai ir parodo bitininko kvalifikaciją. Kas sugeba su bitėmis dirbti, susitvarko ir ne taip viskas čia blogai. O kieno bitininkavimo žinios – pradinukų lygio, verkia, kad prastai.“
Žilvinas yra ketvirtos kartos bitininkas. Pradėjo bitininkauti su seneliu, kuris laikė bityną. Savo ūkį jis kūrė žingsnis po žingsnio, plėtėsi pamažu, viską darė pats. Pripažįsta, kad „paveldėtas užsiėmimas“ virto pragyvenimu. Profesionaliai bitininkaujantis Ž. Macijauskas teigia, kad plėsti bitininkystės ūkio nežada.
„Lietuvoje mažmenoje yra absoliutus medaus perteklius. Daugėja ir bitininkaujančių. Pastebiu, kad žmonės parama pasinaudojo, po 5–10 aviliukų pasistatė, kvalifikacijos neturi... Ir gaunasi tokia išbalansuota rinka. Bitininkystė yra specifinė sritis. Tam reikia ir meilės... Jei tuo susidomi, tai jau visam gyvenimui“, – įsitikinęs bitininkas.
Į klausimą apie šiemet ypač pasitaikančius bičių spietimus Žilvinas atsako, kad bitininkai profesionalai deda visas pastangas, kad spietimo išvengtų. Neturėdamos darbo bitės šiemet ėmė aktyviau spiesti. Tam įtakos turėjo ir vėsūs orai.
„Viskas brango, tačiau medus nebrango. Lietuvoje medus yra pigiausias Europoje. Pigesnis netgi nei Rumunijoje“, – tokiomis mintimis pokalbį užbaigė bitininkas.
„Pavasaris vėlavo, šaltas buvo, tad ir medunešis vėlavo, ir pavasarinio medaus buvo mažiau už vidurkį. Šiųmetis medaus derlius gal ir bus mažesnis, bet sunku prognozuoti, ima ir viskas gamtoje pasikeičia“, – sako draugijos pirmininkas.
Anot jo, šiemet medaus realizacija sudėtingesnė, žmonės taupo. K. Ūso teigimu, mažmeninė medaus kaina išliko kaip pernai – penki eurai už puslitrį, maždaug septyni eurai už kilogramą, o didmeninė turėtų pakilti.
Teiraujamės K. Ūso, ar netrūksta medaus valgymo kultūros. Palyginus su kitomis Europos ar pasaulio šalimis, lietuviai per metus medaus suvartoja mažai.
„Dar neišmokom kiekvieną dieną ant stalo turėti medaus, dažniausiai jį laikom stiklainiukyje spintelėje, o išsitraukiam, kai pradeda snarglys bėgti. Medus turėtų būti ant kasdienio stalo, medų ne spintelėje reikia laikyti“, – sako draugijos pirmininkas.
Medų perka vyresni
Griškabūdietė bitininkė Gailina Šniokaitienė su vyru Juozu laiko beveik 80 bičių šeimų.
„Medų imu kas savaitę, kad pirkėjas gautų bėgantį, šviežią medutį. Pirmąjį medų iš avilių ėmiau gegužės 28 d. Pradžia buvo prasta, beveik tušti koriai. Vėliau medaus daugėjo, kadangi augalams užteko ir drėgmės, buvo ir šilumos. O dabar kai pasižiūriu, vėl medaus mažiau, kadangi šlapia ir naktys šaltos. Kai palyja, žieduose kelias valandas nebūna nektaro, nes jis išplaunamas“, – sako bitininkė.
G. Šniokaitienė dėl medaus realizacijos nesiskundžia, atvirauja, kad užsidirbo tarp pirkėjų gerą vardą.
„Pastebiu, kad medų perka vyresnio amžiaus žmonės. Kurie vertina ir bičių duonelę, žiedadulkes, bičių pikį. Mylim bites. Ir dėl jų stengiamės, pasėjom medingųjų augalų. Tikimės, kad dar iš jų ir liepų žiedų nektaro prineš ir dar bus vasaros medaus“, – sako G. Šniokaitienė, kuri su bitelėmis draugauti pradėjo maždaug prieš dešimtmetį.
Vengia rapsų
Gelgaudiškiečio, ilgamečio bitininko Jono Gvildžio žinioje – apie 70 bičių šeimų. Bitininkas pasidalino ir savo bitininkavimo specifika, pripažįsta, kad vengia medaus iš rapsų, anot jo, šio medaus mažiau pageidauja ir žmonės.
„Sunku pasakyti koks bus šiųmetis medaus derlius. Daugokai buvo rapsų medaus. Dabar eina liepų medus. Šito medaus labai visi laukia. Bet, manau, jo bus mažai. Kadangi nėra šilumos. Kad liepos išskirtų nektarą, reikia šiltų naktų (bent iki 18 laipsnių šilumos) ir šiltų dienų. Kalbant apie kainas, tai pas mane puse euro stiklainiukas šiemet pabrango. Po liepų nužydėjimo, aš prognozuoju, medonešis baigsis, kadangi ganyklų likę mažai, pupos jau nužydėjo“, – svarstė bitininkas.
K. Gvildys pasakojo, kad ieško laukinės gamtos medaus, atrado rykštenę ir tikisi, kad bitės prineš medaus iš šio augalo.
Medaus perteklius
Šimtą avilių turinčio kiduliškio Žilvino Macijausko teigimu, bitininkystė yra viena sudėtingiausių, įnoringiausių ir nuo orų labiausiai priklausoma ūkio šaka. Pašnekovas pripažįsta – kas vakarą žiūri, koks oras bus kitą dieną.
„Šiemet, kaip ir viskas, taip ir medunešis vėluoja. Iki rapsų žydėjimo tikro pavasarinio medaus prasisukę turėjo vienetai. Aš ėmiau medų. Bitės prinešė iš žydinčių klevų, karkliukų. Pienių medaus mažai buvo. Mano ūkyje rapsų medus iškeliauja į urminę prekybą, – sako Ž. Macijauskas. – Pakankamai problematiški metai, bet, manau, tokie metai ir parodo bitininko kvalifikaciją. Kas sugeba su bitėmis dirbti, susitvarko ir ne taip viskas čia blogai. O kieno bitininkavimo žinios – pradinukų lygio, verkia, kad prastai.“
Žilvinas yra ketvirtos kartos bitininkas. Pradėjo bitininkauti su seneliu, kuris laikė bityną. Savo ūkį jis kūrė žingsnis po žingsnio, plėtėsi pamažu, viską darė pats. Pripažįsta, kad „paveldėtas užsiėmimas“ virto pragyvenimu. Profesionaliai bitininkaujantis Ž. Macijauskas teigia, kad plėsti bitininkystės ūkio nežada.
„Lietuvoje mažmenoje yra absoliutus medaus perteklius. Daugėja ir bitininkaujančių. Pastebiu, kad žmonės parama pasinaudojo, po 5–10 aviliukų pasistatė, kvalifikacijos neturi... Ir gaunasi tokia išbalansuota rinka. Bitininkystė yra specifinė sritis. Tam reikia ir meilės... Jei tuo susidomi, tai jau visam gyvenimui“, – įsitikinęs bitininkas.
Į klausimą apie šiemet ypač pasitaikančius bičių spietimus Žilvinas atsako, kad bitininkai profesionalai deda visas pastangas, kad spietimo išvengtų. Neturėdamos darbo bitės šiemet ėmė aktyviau spiesti. Tam įtakos turėjo ir vėsūs orai.
„Viskas brango, tačiau medus nebrango. Lietuvoje medus yra pigiausias Europoje. Pigesnis netgi nei Rumunijoje“, – tokiomis mintimis pokalbį užbaigė bitininkas.
Dalė iš Griškabūdžio:
