Pirmadienį į neeilinį posėdį susirinkę Ūkio ir verslo komiteto nariai kartu su UAB „Šakių vandenys“ atstovais ir vėl diskutavo, kaip ištraukti įmonę iš smaugiančių ir nuostolyje skandinančių problemų. Iš įmonės vadovo Kęstučio Vilkausko pasigesta daugiau ryžto, siūlyta parengti įmonės dešimties metų strateginį veiklos planą investuojant į saulės elektrines, kurios sumažintų elektros išlaidas.

Anot posėdį pradėjusio savivaldybės Ūkio ir verslo komiteto pirmininko Artūro Varankevičiaus, susitikimo tikslas – tartis, kaip galima padėti nuostolingai dirbančiai įstaigai.

UAB „Šakių vandenys“ vadovas K. Vilkauskas trumpai pristatė bendrovės veiklą. Anot jo, centralizuota vandens tiekimo sistema naudojasi daugiau nei 20 tūkst. arba 77 proc. savivaldybės gyventojų. Bendrovė eksploatuoja 68 vandenvietes, vandens ruošimui įrengti 20 vandens gerinimo įrenginių. Pagrindiniai bendrovės paslaugų vartotojai yra fiziniai asmenys, pernai metų duomenimis, iš fizinių asmenų gautos pajamos sudarė 72 proc. nuo visų bendrovės gautų pajamų. Įmonės vadovas pasakojo, kad siekiant, jog fiziniams asmenims būtų lengviau atsiskaityti, deklaruoti rodmenis, buvo įdiegta išmanioji klientų aptarnavimo sistema „Mokesta“, tai sumažino ir įmonės sąnaudas.

„Žymus elektros kainų šuolis labai įtakojo Bendrovės sąnaudų didėjimą. Šiomis dienomis kilovatvalandės kaina biržoje siekia 29 ct. Per pusę metų elektros energijos sąnaudas viršijom 53 tūkst. eurų, iš viso šiai dienai išlaidos už elektros energiją sudaro 184 tūkst. eurų. Dėl elektros kaštų išaugimo įmonėje su apyvartinėm lėšom darosi striuka“, – situaciją įmonėje apibūdino K. Vilkauskas.

Kaip pridūrė „Šakių vandenų“ ekonomistė Laimutė Geršvaltaitienė, kilus degalų kainoms, per pusę metų vietoj 15 tūkst. išleista 24 tūkst. eurų.

Savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė papildė, kad, birželio 30 d. duomenimis, bendrovės veiklos rezultatas yra 690,5 tūkst. eurų nuostolio, kuris sukauptas nuo 2015 m., pernai – 173,6 tūkst., vien per šešis šių metų mėnesius – 109,5 tūkst. eurų.

„Šios įmonės apyvartinis kapitalas yra neigiamas ir ką tai rodo? Kad šita įstaiga, net ir planuodama kažkokią perspektyvą, visiškai neturi lėšų jokioms investicijoms. Jei per mėnesį įstaiga gauna pajamų vidutiniškai 118 tūkst. eurų, vien darbo užmokesčio sąnaudos maždaug 57 tūkst. eurų, antroje vietoje – elektros sąnaudos, vien birželį 48,5 tūkst. eurų už elektrą turėjo sumokėti“, – situaciją aiškino E. Grigaitienė.

Ji taip pat pridūrė, kad dar yra skolos tiekėjams (per 200 tūkst. eurų), o praeitų metų pabaigoje negrąžintų skolų likutis bankams buvo apie 680 tūkst. eurų. Per likusius šių metų mėnesius bankams reikės sumokėti apie 68 tūkst. eurų. Pasak E. Grigaitienės, reiktų kalbėti, ir kaip sumažinti vandens praradimus (pernai sudarė 30 proc. nuo viso pakelto geriamojo vandens).

„Kiti sprendimai turėtų būti orientuoti į nuotekų infiltracijos mažinimą. Jei pernai išvalė daugiau nei milijoną kubinių metrų nuotekų, tai pardavė tik 39 proc., manau, tai prastas rodiklis. Įmonės nuotekų tvarkymo sistemą sudaro 168 km trasų, 70 nuotekų siurblinių, keturios kėlyklos, kur vėl elektros sąnaudos turi tendenciją didėti“, – kalbėjo E. Grigaitienė.

Anot jos, šiems metams įmonė buvo išsikėlusi du tikslus – nuotolinio nuskaitymo įrangos vandenvietėse įrengimą (tai leistų greičiau fiksuoti gedimus, nes dėl gedimų prarandama apie  41 tūkst. kub. m vandens) bei saulės elektrinių įrengimą Kudirkos Naumiesčio ir Šakių valymo įrenginiuose, kadangi čia yra didžiausias elektros energijos sunaudojimas (apie 30 proc.).

„Žinant, kad įmonės apyvartinis kapitalas yra neigiamas, kad turi skolų tiekėjams, kredito įstaigoms – tai tas investicijas jiems vykdyti pagal šiandieninę situaciją neįmanoma“, – pabrėžė E. Grigaitienė.

Tolimesnės kalbos ir sukosi apie investicijas į priemones, mažinančias įmonės elektros sąnaudas. Kaip teigė įmonės vadovas, saulės elektrinių įrengimas Šakiuose ir Kudirkos Naumiestyje elektros kaštus sumažintų 10 tūkst. eurų. Pasak direktoriaus, jau suderinta ir iš ESO gautos prisijungimo sąlygos saulės elektrinėms rengti, laukiama iš Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimo saulės elektrinių įrengimui.

„Manau, tik šita linkme reikia eiti, kadangi nuo to ne tik įmonės finansiniai reikalai, bet ir gyventojų tarifas priklauso“, – sakė įmonės vadovas.

Savivaldybės dministracijos direktorius Dainius Grincevičius pasigedo paties įmonės vadovo ryžtingų veiksmų, nes tokia prasta įmonės situacija matėsi jau prieš dvejus metus.

„Manau, turėtų būti aktyviau vykdoma kontrolė. Ne tik eiti per kaimus ir skaitliukus žiūrėti, bet turi būti vykdoma kontrolė ir dėl jungimosi prie kanalizacijos tinklų. Jei parduodat tik trisdešimt kelis procentus išvalytų nuotekų, tai jau yra signalas. Dar svarstau, kad įmonėje nėra komandos, kuri bendrai spręstų įmonės problemas“, – kalbėjo administracijos direktorius ir  ragino peržiūrėti personalo struktūrą.

Anot jo, ar verta laikyti kasininką, kuris priima pinigus, o įmonei jo išlaikymas per metus atsieina 18 tūkst. eurų.

„Aš nemanau, kad tai pagerina pajamų surinkimą. Tas ilgalaikės strategijos įmonėje nebuvimas manęs netenkina“, – sakė D. Grincevičius.

Į išsakytas pastabas dėl įmonės vadovo ryžto nebuvimo L. Geršvaltaitienė atsakė, kad pasigenda ryžto iš pačios savivaldybės. Ji priminė, kad 2019 m. buvo Gustainiškių gyvenvietėje išgręžtas gręžinys, o įmonei savivaldybės perduotas tik po dvejų metų – tiek užtruko dokumentų tvarkymas, nors eksploatuoti pradėtas nuo pirmos dienos.

Tarybos narė Aušrelė Pukinskienė tiesiai šviesai teiravosi, kiek šiemet „išmušta pinigų iš bendrovės skolininkų“.

„Suprantu, kad ir šitas darbas yra apleistas, nes jeigu jau taip stipriai kaltumėt kiekvieną dieną, tai būtumėt iš karto pasakęs, kad penkis skolininkus perdavėm į teismą, šešias bylas pralošėm, 25 išlošėm“, – sarkazmo negailėjo A. Pukinskienė.

Įstaigoje yra du kontrolieriai bei keturi kontrolieriai-šaltkalviai. Įstaigos vadovas paminėjo, kad birželio mėn. buvo nustatyti keli atvejai, kuomet vartotojai savavališkai prisijungė prie centralizuotų nuotekų tinklų. O gyventojams, kurie perka vandenį, bet neturi nuotekų tinklų, pasak įmonės vadovo, bendrovė teikia nuotekų išvežimo paslaugą, per mėnesį už šią paslaugą surenkama daugiau negu tūkstantis eurų.

Išklausius įvairių pasisakymų, komiteto pirmininkas A. Varankevičius siūlė galbūt minėtą 690 tūkst. eurų sukauptą nuostolį padengti iš įstatinio įmonės kapitalo, taip jį mažinant, tuomet atsirastų įstaigai didesnės galimybės skolintis, kad turėtų bent apyvartinių lėšų.

„Bet ar tai išeitis? Tą paskolą pravalgysim, dar viena paskola vilksis. Man reikia ilgametės įmonės veiklos strategijos, konkretaus darbų plano“, – į diskusiją įsiterpė administracijos direktorius.

Anot A. Varankevičiaus, įmonės įstatinio kapitalo mažinimas, uždengiant sukauptą nuostolį, būtų tik vienas iš sprendinių.

„Įmonė turėtų turėti 10 metų strateginį veiklos planą investicijoms į saulės elektrinių parką, tuomet elektros energijos sąnaudų susimažintumėte iki 50 proc. Įmonė turi būti morališkai pasiruošusi ir jei vadovas netikės šituo projektu, nieko nebus. Mes negalime laukti, čia tuoj susprogsim. Kiekvienas mėnesis yra didžiuliai pinigai, po 29 tūkst. eurų mes prarandame vien dėl elektros energijos tarifo. Tikslas yra sumažinti įmonės kaštus, – skaičiavo A. Varankevičius. – Aš noriu, kad tame strateginiame plane atsirastų savivaldybės tikslinės investicijos būtent jūsų įmonei, ne pravalgymui, ne apyvartiniam kapitalui.“

„Klausausi aš jūsų ir man atrodo, kad gal aš nežinau, kur eiti. Mes planuojam, aš pasiruošiu, ateinu į savivaldybę ir kreipsimės... Bet iš kažko pūsti burbulą. Aš ne toks... Aš dėliojuosi pinigus, kad turėt rezervą, nes neaišku, kad, drastiškai perėjus prie kažko, ar nesustos pinigų srautai. Aš kreipiausi į banką dėl paskolos saulės elektrinės įrengimui, aš imuosi sprendimų“, – emocingai kalbėjo K. Vilkauskas.

Įmonės vadovui buvo pasiūlyta iki rugpjūčio vidurio apsvarstyti išsakytus pasiūlymus ir su konkrečiu įstaigos strateginiu planu ateiti pas administracijos direktorių pasitarti, o komitetas rinksis jį apsvarstyti dar iki rugsėjo tarybos posėdžio.