Mūsų krašto vaisių ir uogų augintojai tvirtina: nors lietuviškų sodo augalų sezonas vėluoja, šių metų derlius geras. Šviežių uogų sezonas jau eina į pabaigą, bet auginantys gervuoges vis dar mėgaujasi jų uogomis.

 

Apsilankę Griškabūdyje gyvenančių Linos ir Romano Laurinaičių sode, užimančiame 2 ha plotą, radome juos čia besidarbuojančius nuo pat ankstyvo ryto.  Romanas džiaugiasi šių metų desertinių slyvų ir kriaušių derliumi ir sako, kad pavasarį vaismedžiai nenušalo, be to, jais gerai pasirūpinama.

Šiuo metu sode dera ankstyvosios slyvos ‘Kometa’, ‘Herman’, ‘Čačana Rana’, kurios išsiskiria itin dideliais vaisiais. Romanas čiupinėja  ‘Čačana Lepotika’ veislės slyvas ir tikina, kad ir šias netrukus skins, gretimoje eilėje rikiuojasi – ‘Jojo’, dar kitoje – ‘Empress’, kurias žada skinti rugsėjo pabaigoje. Iš viso sode auginama septynių veislių slyvos.

Sode akį traukia kriaušių vaismedžiai, kurių šakos aplipusios kasdien vis sunkėjančiais vaisiais. Pasak R. Laurinaičio, susidomėjimas kriaušėmis pastaruoju metu didėja, šiuo metu sode dera vasarinė derlinga veislė ‘Isolda’, bet, anot pašnekovo, labiau populiarios rudeninės kriaušių veislės.

„Vasarines skinsime šią savaitę. Jų perka mažesniais kiekiais, vienam kartui pavalgyti. Kažkokių naujų kriaušių veislių taip greitai neįveisi, čia ne bulvės. Vienos veislės galbūt nuvylė, kitos geriau dera“, – sako R. Laurinaitis.

Sode auginami ir obuoliai, daugiausiai žieminiai, paskutiniai skinami spalio pradžioje, sodininkas išskiria ‘Rubinola’ veislę. Kol kas R. Laurinaitis sodininkavimo nežada atsisakyti, jau13 metų drauge su žmona vasaras skiria sodui.

„Buvo ir tuščių metų, praleidi. Dirbi toliau, lauki kitų metų. Vaisių kainos šįmet nesikeitė“, – tikina pašnekovas ir priduria, kad šiųmetis sodo augalų derlius šiek tiek vėluoja dėl šalto pavasario.

Sode darbuojasi ir L. Laurinaitienė, jos rankose šakų žirklės – šiuo metu vyksta vasarinis slyvų genėjimas. Pasak Linos, kaulavaisiai genimi nuskynus vaisius. Moteris pasakoja, kad sode dirba dviese su vyru, skynimui, šakų genėjimui pasisamdo žmonių. Savaitgaliais geri pagalbininkai tampa ir dukra Donata bei sūnus Aleksas.

„Būtina išgenėti stipriai augančius ūglius liemens viršūnėse, slyvas skiname rankomis, jokiu būdu vaisių nepurtome“, – sodininkavimo subtilybėmis dalijasi Lina.

Moteris šypsosi sakydama, kad  sodininkavimas – kaip antra Norvegija. Abu yra pedagogai, tad vasarą turi daug laisvo laiko.

„Kam važiuoti į Norvegiją ir kažkur per vasarą uždarbiauti, juk galima papildomai užsidirbti ir savame krašte. Balandį po pamokų einam į sodą, genim obelis ir kriaušes, o per vasarą su slyvom susitvarkom. Rudenį lieka kriaušės ir obuoliai“, – apie darbų planavimą pasakoja L. Laurinaitienė.

Pasak moters, vaisius realizuoja Šakių, Marijampolės ir Kauno turguose. Nori pirkėjams pasiūlyti išaugintų savame krašte, natūraliai sunokusių ir šviežių, tik ką nuskintų vaisių.

Lietuvoje daugėja šilauogių ūkių. Praėjusiais metais šilauogėmis visoje Lietuvoje buvo užsodinta 1 tūkst. 563 ha uogynų, iš kurių nurinkta 202 tonos šilauogių. Jaunystės uogomis vadinamos šilauogės itin vertingos – jose gausu antioksidantų, o ir lietuvių jos itin mėgstamos. Šilauogių augintojai taip pat sako, kad dėl ilgo ir šalto pavasario pirmosios uogos užaugo šiek tiek vėliau.

Slavikų seniūnijoje šilauoges auginanti Jūratė Mikelaitienė pasakojo, kad šiųmetis derlius didesnis nei pernai todėl, kad uogakrūmiai subrendo.

„Pradėjom skinti nuo trejų metų uogynų, nuo kurių dar praeitais metais neskynėm. Be abejo, truputį derlių sumažino ankstyvos šalnos, kuomet žydėjo ankstyvos veislės“, – sako šilauogių augintoja ir priduria, kad šilauogių kainos liko tokios pat kaip ir pernai, nors viskas brango.

J. Mikelaitienė tvirtina, kad šilauogės – papildoma veikla, vien iš jų pragyventi būtų neįmanoma. Pripažįsta – konkurencija tik auga.

„Kadangi auginu ir braškes, šilauogių pirkėjų turiu nuolatinių, dar nuo braškių sezono“, – sako pašnekovė.

Savo ūkyje J. Mikelaitienė su vyru Romu augina šešias šilauogių veisles. Iš ankstyvųjų išskiria ‘Reka’, ‘Puru’ – tai desertinė šilauogių veislė, vidutinio vėlyvumo ‘Siera’  – vienos saldžiausių iš visų šilauogių rūšių. Pasak uogų augintojos, kol kas ūkyje vėlyvųjų veislių neaugina, kadangi pas mus jos sunoksta ne visuomet.

Nors šviežių uogų sezonas jau eina į pabaigą, auginantys gervuoges vis dar mėgaujasi jų derliumi.

Aviečių giminaitė gervuogė yra populiari visame pasaulyje, bet Lietuvoje vietą sunkiai randa, tradiciškai auginamos braškės, avietės, šilauogės. Pasak ilgametės uogų augintojos Astos Dailidienės, Vilniuje ir Klaipėdoje šios uogos labiau perkamos nei regionuose. Gervuoges pradėjusi auginti prieš maždaug 5–6-erius metus, Asta sako, kad didesnio populiarumo šios uogos taip ir nesulaukė.

„Tiesa, gervuogių kaina gana aukšta, Kaune turguje už kilogramą siekia aštuonis eurus. O gervuogių derlius didele dalimi priklauso nuo veislės. Gervuogių sezoną pradėjau prieš mėnesį, skinsiu uogas dar apie mėnesį“, – pasakoja A. Dailidienė.

22-ejus metus uogininkyste užsiimanti moteris sako, kad šiųmetis derlius  jos ūkyje auginamų braškių, aviečių, šilauogių taip pat geras, nes augalai negavo šalnų.

„Tiesa, šilauogės šiemet vėliau žydėjo. O dėl karščio uogos buvo smulkesnės“, – derlių apibūdina uogų augintoja.

A. Dailidienės uogų ūkis siūlo Lietuvoje kol kas vis dar neįprastą paslaugą – galimybę uogų prisiskinti pačiam.