Nuo šių metų liepos vietoj panaikintų apskričių viršininkų administracijų žemės reikalus šalyje pradėjus tvarkyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), žemės tvarkymo ir administravimo paslaugos bus teikiamos arčiau gyventojų.

Nuotr. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
 
Teisės aktų projektuose numatoma, jog didžioji dauguma sprendimų dėl žemės privatizavimo ar įteisinimo naudotis bus priimama savivaldybių (rajonų) teritorijose esančiuose Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose padaliniuose. Vežti dokumentų į apskričių centrus, o juo labiau į Vilnių nereikės.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius informavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba taip pat yra atsakinga už žemės reformą šalyje; ji turės baigti žemės grąžinimą kaimo vietovėse; paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą į miestuose esančią žemę, vykdys kitas priemones, leisiančias formuoti racionalias žemės valdas.

 
Dabar ši tarnyba savivaldybių teritorijų centruose turi 48 teritorinius žemėtvarkos skyrius. Šie nauji Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai suformuoti buvusių apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų padalinių - teritorinių žemėtvarkos skyrių pagrindu, siekiant, kad toks žemės tvarkymo ir administravimo sistemos pertvarkymas kuo mažiau paliestų tuos gyventojus, kurie turi vienokių ar kitokių su žemės tvarkymu susijusių reikalų.

Pasak ministro K. Starkevičiaus, iki liepos 1 d. sprendimus priiminėjo apskričių viršininkai. Dažnai tai būdavo formalus sprendimas, nes iš esmės visas dokumentų rengimo procesas vykdavo žemėtvarkos skyriuose. Po apskričių reformos sutrumpės laikotarpis nuo prašymo įsigyti žemės nuosavybėn ar nuomoti pateikimo iki sprendimo priėmimo, nes šiuos sprendimus priims žemėtvarkos skyrių vedėjai.

Iki reformos už parengtų dokumentų teisingumą šių dokumentų rengėjai (žemėtvarkos skyrių darbuotojai) jausdavo mažesnę atsakomybę, nes žinodavo, jog sprendimus priima apskrities viršininkas. Dabar nustatyti konkretūs terminai sprendimų priėmimui ir kontroliuojama, kaip jie vykdomi.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Kazys Maksvytis teigia, kad apskričių viršininkai paliko daugybę nebaigtų darbų. Apskrityse yra sukaupta daugiau kaip 14,6 tūkst. vien tik privačios žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų bylų, kurias reikia patikrinti bei priimti. Iš jų daugiausia, net 11,4 tūkst. tokių bylų, - Vilniaus apskrityje. Nemažai bylų yra ir Panevėžio, Kauno bei Klaipėdos apskrityse.

Kol kas kaimo gyvenamosiose vietovėse 32,2 tūkst. piliečiams dar negrąžinta 81,7 tūkst. hektarų žemės. Iš to skaičiaus daugiausia Vilniaus rajone - net 24,8 tūkst. hektarų 8 tūkst. piliečių, Ignalinos rajone - 6,2 tūkst. hektarų žemės 2093 piliečiams, Kauno rajone - 3,6 tūkst. hektarų žemės 2060 piliečių.

Iš viso šalies miestuose dar negrąžinta 13,6 tūkst. hektarų žemės, iš jų Vilniaus mieste - 6,9 tūkst. hektarų, Kauno mieste - 2 tūkst. hektarų, Panevėžio mieste - 1,3 tūkst. ha žemės ir 3,4 tūkst. hektarų kituose miestuose.

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius spaudos konferencijoje akcentavo, kad Lietuvos žemė - didžiulis turtas, su kuriuo tiek atskiri piliečiai, tiek ir valstybė turi elgtis atsakingai ir ją tinkamai naudoti. Jis pabrėžė, kad šiuo metu mūsų šalyje yra apie 400 tūkst. hektarų dirvonuojančių plotų. Tokie apsileidę savininkai gali greitai pajusti finansines sankcijas, mokesčiai už žemę gali padidėti bent dešimteriopai.