Giedrė PLEČKAITYTĖ
Įpusėjus liepai rajono ūkininkų laukuose pasirodė pirmieji kombainai. Šiemet dėl nenuspėjamų gamtos sąlygų daug kur stipriai nukentėjo pasėliai. Grūdų supirkimo kainos vis dar nenusistovėjusios, bet žymiai aukštesnės nei pernai.
Nuotr. Įpusėjus liepai rajono dirbamos žemės laukuose pasirodė pirmieji kombainai.
Gamta diktuoja savo taisykles
Visi puikiai žinome, kad ūkininkavimas – tai verslas, kuris besąlygiškai priklauso nuo gamtos sąlygų. Lietuvoje ūkininkai šiemet išties kentėjo nuo įvairiausių gamtos išdaigų. Tai ilga, gili žiema, šaltas ir lietingas pavasaris, sunkiai pakeliami vasaros karščiai su gūsiais stipraus lietaus ir kruša. Jau ne vienas ūkininkas skaičiuoja šiemet patirtus nuostolius.
Įpusėjus liepai rajono ūkininkų laukuose pasirodė pirmieji kombainai. Šiemet dėl nenuspėjamų gamtos sąlygų daug kur stipriai nukentėjo pasėliai. Grūdų supirkimo kainos vis dar nenusistovėjusios, bet žymiai aukštesnės nei pernai.
Nuotr. Įpusėjus liepai rajono dirbamos žemės laukuose pasirodė pirmieji kombainai.
Gamta diktuoja savo taisykles
Visi puikiai žinome, kad ūkininkavimas – tai verslas, kuris besąlygiškai priklauso nuo gamtos sąlygų. Lietuvoje ūkininkai šiemet išties kentėjo nuo įvairiausių gamtos išdaigų. Tai ilga, gili žiema, šaltas ir lietingas pavasaris, sunkiai pakeliami vasaros karščiai su gūsiais stipraus lietaus ir kruša. Jau ne vienas ūkininkas skaičiuoja šiemet patirtus nuostolius.
Praėjusį savaitgalį stiprus škvalas praūžė per Barzdų, Griškabūdžio, Sintautų seniūnijoje augančius pasėlius. Dėl suniokotų pasėlių jau šią savaitę du ūkininkai kreipėsi į savivaldybės nuostolių įvertinimo komisiją, kad ši nustatytų patirtą žalą. Šių ūkininkų laukuose augę rapsai, linai bei kitos kultūros buvo negailestingai suniokotos. Manoma, kad buvo sunaikinta apie 30- 40 proc. derliaus.
Savivaldybė retai kada turi tikslius duomenis apie nuo gamtos stichijų nukentėjusius ūkininkų pasėlius. Jau trejetą metų ūkininkai pasėlius draudžia privačiose draudimo kompanijose. Vienos stambiausių Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ filialo Lietuvoje vadovo Algimanto Navicko teigimu, jų bendrovėje šiemet draudėsi tik 34 Šakių rajono ūkininkai, apdraudę 6600 ha pasėlių. Paklaustas, ar dažnai apsidraudusieji rajono ūkininkai kreipėsi dėl patirtos žalos atlyginimo, atsakė, kad kreipėsi 13 žemdirbių, nukentėjusių nuo liūčių padarinių. Įdomumo dėlei draudimo bendrovės vadovas A. Navickas pateikė faktus, rodančius, jog dėl nepalankių oro sąlygų Lietuvoje labiausiai nukentėjo rapsai – 73 proc., miežiai – 33 proc., kviečiai – 26 proc., rugiai – 9 proc., kvietrugiai – 6 proc. Dar vieni bendrovės susisteminti ir išanalizuoti duomenys rodo, kad šalyje palankiausia auginti įvairias kultūras, kurių veislės išvestos Lietuvoje ir Lenkijoje. Dėl nepalankių augalams oro sąlygų nukentėjo Vokietijoje (60 proc.), Prancūzijoje (80 proc.), Olandijoje (100 proc.), Švedijoje (75 proc.), Čekijoje (100 proc.) Lietuvoje (21 proc.), Lenkijoje (20 proc.) išvestų veislių pasėliai.
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfrido Vigelio, paskutinį kartą Žemės ūkio ministerija ūkininkais, nukentėjusiais nuo gamtos stichijų, domėjosi šių metų pavasario pabaigoje. Tada buvo domimasi žieminiais pasėliais. Iš beveik keturių tūkst. rajono ūkininkų buvo pasirinkta 40 stambiausių, dirbančių virš 300 ha žemės, ūkininkų. Ministerija aiškinosi, kiek rajone 100 proc. žuvo pasėlių, kuriuos reikėjo naujai atsėti. Pora dienų trukusios telefoninės apklausos metu paaiškėjo, kad žuvo virš 29 proc. rapsų ir apie 3 proc. žieminių kviečių -. „Žemės ūkis – darbas po atviru dangumi. Kol grūdas yra lauke, kol dar ne sandėlyje, džiaugtis ir girtis yra anksti. Anksti ir spėlioti apie būsimą derlių ir pelną“,- sakė A. Vigelis.
Grūdų supirkimo kainos vis dar nestabilios
Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Vigelis patikino, kad rajono laukuose matyti ir gražių pasėlių, iš kurių yra tikimasi ir normalaus derliaus. Taigi, rajono ūkininkų dirbamuose laukuose jau nurėžtos pirmosios pradalgės ir gautą derlių tikimasi pelningai realizuoti. Tačiau grūdų supirkimo kainos vis dar nėra galutinai nusistovėjusios. Grūdinių kultūrų augintojai, besidomintys grūdų supirkimo kainomis, beveik kiekvieną dieną gali stebėti, kaip kyla ar krinta kainos. Lietuvoje taip pat ir rajone yra tokių ūkininkų, kurie, po pernai itin ženkliai kritusių grūdų supirkimo kainų, iš anksto sudarė pardavimo - pirkimo sutartis su įvairiomis grūdų supirkimo įmonėmis. Tokias sutartis pasirašiusiems ūkininkams išties neramu matant, kaip po truputį kyla kainos, nes jie savo produkciją turės parduoti už iš anksto sutartyje numatytą kainą. „Yra ne mažai ūkininkų, kurie sudarę sutartis parduoti po 100 ar 150 tonų už fiksuotą kainą, kuri nustatyta sutarties sudarymo metu. Žmogus sudarė sutartį, jos sudarymo metu jam atrodė, kad ta kaina jį tenkina. Derliaus nuėmimo metu, jeigu geras derlius ir grūdų supirkimo kaina krinta, jis išlošia. Sudaręs tokią sutartį žemdirbys rizikuoja. Jis gali ir išlošti, bet gali ir pralošti. Čia yra grūdų supirkėjų, perpirkėjų diktuojamos sąlygos. Būna, kad derliaus nuėmimo metu kaina būna aukšta, o paskui krenta. Ūkininkai dažnai leidžiasi į tokius žaidimus. Šiemet nusimato, kad grūdų supirkimo kainos kils“,- sakė A. Vigelis.
Šakių rajone grūdus superkančios L. Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojo Aleksandro Stonkaus tikinimu, paskutiniu metu grūdų supirkimo kainos buvo pakilusios, bet šiuo metu vėl pradėjo kristi. „Per tris dienas, pavyzdžiui, kviečių kaina nuo 540 krito iki 525 litų už toną. Pašariniai kviečiai nuo 430 iki 410 litų už toną“,- sakė A. Stonkus.
Pasak L. Stonkuvienės agroserviso įmonės laikinai grūdų centro direktorės pareigas einančios Birutės Vaitkevičienės, ūkininkai intensyviai pradėjo vežti rapsą ir miežius. Liepos 21-osios rytą rapsas įmonėje buvo perkamas po 1120 litų plius PVM už toną, pirmos klasės miežiai – 350 litų plius PVM už toną, antros klasės miežiai – 340 litų plius PVM už toną. Šiemet rapsų supirkimo kainos svyravo taip: pradžioje buvo 1150, vėliau krito iki 1100, o dabar jo kaina siekia 1120 litų už toną. Priminsime, kad pernai rapsas kainavo 800 litus (plius PVM), o prieš dvejus metus už jį buvo mokama net 1500 litų. Anot įmonės valdytojo A. Stonkaus, nereikia tikėtis, kad kainos pasieks 2007 metų grūdų supirkimo lygį, tada jos buvo itin aukštos. Nepastovioms grūdų supirkimo kainoms įtakos turi tarp supirkėjų vykstančios spekuliacijos.