Violetos ir Vytauto sodyboje jau ketveri metai ganosi juodasnukės Romanovo veislės avys. Augintojai maloniai sutiko pasidalyti žiniomis apie jų gyvenimą.

Nuotr. Sodyboje auga apie 80 Romanovų veislė avelių.

Panovių miškuose esančiame Zypliškių kaimo atokiame vienkiemyje Violeta ir Vytautas gyvenimo kasdienybę leidžia jau 24-erius metus. Miško apsuptyje įsikūrusioje sodyboje gyvybės nestinga. Darbštūs žmonės nuo ankstyvo ryto ligi vakaro triūsia sodyboje, dirba kasdienius darbus, o jų, pasak šeimininkų, išties nestinga.

Apsilankius Violetos ir Vytauto sodyboje mus sudomino ten bėgiojantis didelis būrys duodasnukių avelių. Sodybos šeimininkei rūpestingai šeriant ėriukus, kalbėjomės apie avių atsiradimą jų sodyboje ir jų laikymo ypatybes. Pasirodo, jie jau ketverius metus sėkmingai augina Romanovo veislės avis. „Pievų yra, kurias reikia nušienauti. Tai vieną dieną nusprendėme, kad reikia įsigyti avių, kurios puikiai nušienauja pievas“,- kalbėjo Violeta. Dabar čia auga daugiau aštuoniasdešimt avelių, kurių prieauglis, pasak pašnekovės, nors ir parduoda vieną kitą avinėlį, bet išlieka toks pats.

 
Besidomintys auginimu turėtų žinoti, kad avių fermoje laikomą aviną reikia kasmet keisti, kad neįvyktų kraujomaiša. „Jeigu dukrą sukergs tėvas, tai visi palikuoniai gims negyvi ar apsigimę“,- sakė žmonės. Jie tikino, kad avis laikyti nėra labai pigus malonumas, mat joms tik žolės nepakanka. Joms reikalingi ir nepigiai kainuojantys specialiūs priedai. „Ėriukai nėra lepūs, todėl auginti juos nėra sunku. Tik kartais avys sunkiai ėriuojasi“, - tikino šeimininkė. Ji parodė avelę rekordininkę, kuri avių fermą praturtino atvesdama net šešis ėriukus. Tokia vada - retas reiškinys.

Kokio charakterio yra avys? „Avys yra labai žingeidžios. Jei dirbi, pavyzdžiui, tvorą tveri, tai, žiūrėk, jau ateina pasismalsauti, kas čia ką daro. Jos mėgsta išdaigas krėsti. Tikra ta žodžio prasme yra kietakaktės“,- mielai glostydama vieną avelių kalbėjo Violeta. Kaip pasakojo moteris, įdomu tai, kad tarp avių yra labai didelis ryšys. „Šiemet pavasarį papuolė, kad ėruotis pradėjo dukra ir mama. Žinokite, padeda viena kitai. Pirmoji ėriavosi dukra, o mama jai padėjo“,- pasakojo Violeta.

Ramybe dvelkiančios sodybos šeimininkai sakė, kad avis jie augina dėl mėsos, kurią kartais parduoda ir miestiečiams. Pasak pašnekovų, jų auginamos Romanovų veislės avių mėsa yra šviesesnė nei įprastų avių, neturi ryškaus specifinio kvapo ir lajaus. Violeta sakė, kad jai pats skaniausias avienos paruošimo būdas yra paprastai išvirta mėsa. „Į puodą įpili vandens, įmeti lauro lapelių, kvepiantį pipirą, druskytės ir išverdi. Tada natūraliausiai. Dar galima pakepinti ant keptuvės su svogūnu ir morkyte. Nelabai kepame, nes mūsų amžiaus žmonėms nelabai sveika“,- apie mėsas paruošimo būdą pasakojo šeimininkė.

Avis užauga per maždaug septynis mėnesius. Ketverius metus avis auginantys kaimo žmonės sako nesigailintys, kad užsiveisė tokią ganėtinai didelę avių bandą. Ir nuolatinio avių mekenimo, šeimininkai sako, net negirdi, nes tai jau yra įprastas ausiai garsas. „Sako vilkai ėda. Kol kas neprisišaukiame vilkų, nes pačios avys vakarop braunasi į tvartą“,- kalbėjo jie.