Smalsūs žmonės nevengia naujos patirties. Jie savo žemės sklype išmėgina naujas auginimo technologijas, kurias siūlo, kaip pats save vadina „protingos augalininkystės populiarintojas“ Nikolajus Kurdiumovas.  

Nuotr. Rudenį šiauduose augintas bulves „kasti“ – vienas malonumas. Praskleidei mulčio ir organinių medžiagų sluoksnį ir susirinkai derlių.

Pasak N.Kurdiumovo, gyvenimas mus tenkina tuomet, kai jaučiame, kad mums sekasi. Sėkmė – tai ne vien tik vaisių ir daržovių centneriai. Sėkmė – tai žalio žemės lopinėlio, kuris jums teiktų nuolatinį pasitenkinimą, sukūrimas. „Gauti vaisių ir daržovių derlių, kurti begalinį grožį be jokios įtampos ir nuovargio, o su malonumu - štai kur slypi sėkmė!“, - savo knygose rašo knygų „Protingas daržas“, „Protingas šiltnamis“, „Protingas sodas“ autorius, ragindamas pakeisti požiūrį į daržą. Daugeliui iš mūsų žodis „daržas“ kelia blogus prisiminimus: kasimas, laistymas, kaupimas, tręšimas, ravėjimas kaitroje - ir visada sulenkta nugara. Nikolajus Kurdiumas siūlo susikurti tokį daržą, kuriame nereikia nuolat sunkiai dirbti, triūsti, kuriame viskas ir taip gerai dera, netgi nepilant trąšų, nepriklausomai nuo sausros ar liūčių, ir nebereikia ravėti piktžolių.

 
Mėgėja daržininkė, nepanorusi skelbti savo pavardės, pirmą pavasarį pasodino bulves  tiesiog ant velėnos ištiesusi kartonines dėžes ir išpjovusi skyles bulvėms įdėti, visą plotą uždengė 20 cm šiaudų ir komposto sluoksniu. Praktiškasis N. Kurdiumovas siūlo pirmiausiai ant velėnos išbarstyti paukščių išmatas arba mėšlą, tada patiesti kelis sluoksnius popieriaus, ant kurio paskleisti kompostą, o virš jo – šiaudų, lapų ir žolės sluoksnį. Dirvožemio derlingumą kuria gyvi organizmai. Jie sėkmingai tai daro milijonus metų. Dirvožemis yra jų produktas. Derlingas dirvožemis - tai „gyva kempinė“, tūkstančių gyvybės formų bendrija, nuolat kurianti savo namus ir pritaikanti juos tolesniam savo klestėjimui.

Pasak N. Kurdiumovo, „gilus arimas (kasimas) - tai ne kas kita, kaip šios protingos ir patikimai organizuotos dirvožemio sistemos naikinimas. Plūgas sugriauna dirvožemio kanalus, sunaikina apsauginį mulčio sluoksnį. Dirvožemis nebekvėpuoja, nebesugeria iš oro drėgmės. Po lietaus dirvožemis sutankėja. Iš jo išstumiamas oras, neišsiskiria anglies dioksido dujos, nebetirpsta mineralai. Beoriame ir nestruktūringame dirvožemyje savo veiklą pradeda bakterijos, atimdamos iš cheminių junginių deguonį, ir visi maitinimo elementai virsta nepasisavinamomis medžiagomis. Nors ir purenamas, dirvožemis greitai perdžiūsta. Net ir tręšiant augalai badauja. Nestruktūringas dirvožemis pasidaro nelaidus vandeniui, todėl prireikia milžiniško jo kiekio. Taip prižiūrimi augalai būna nusilpę ir išsekę.“    

„Šiaudai - geriausias drėgmės saugotojas“, - sako mėgėja daržininkė. Bulvės, apdengtos šiaudais, auga pusantro karto greičiau, jas mažiau pažeidžia vabalai, nes jiems sunkiau išlįsti į paviršių. Šviesūs šiaudai, atspindėdami saulę, atvėsina dirvožemį. Rudenį šiauduose užaugintas bulves „kasti“ – vienas malonumas. Praskleidei mulčio ir organinių medžiagų sluoksnį ir susirinkai derlių. O kitais metais sliekai organinį sluoksnį paverčia biohumusu, kuriame gali augti bet kokios daržovės. Žemės nereikia nei arti, nei akėti – tiesiog pritaikoma „tinginio“ technologija.