Naminę duoną savo ir savo šeimos reikmėms galima kepti be jokios kontrolės, tačiau bet koks produkto perdavimas trečiajam asmeniui, nesvarbu, už pinigus ar veltui, prilyginamas produkto tiekimui į rinką ir įpareigoja prisiimti atsakomybę (dėl apsinuodijimų maistu, užsikrėtimų ir kt.), todėl reikalingi tam tikri dokumentai.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Kokybės politikos skyriaus vedėjos Angelės Liubeckienės, nereikia to baimintis, nes ūkininkams, tiesiogiai prekiaujantiems savo užauginta ar iš jos pagaminta produkcija, yra supaprastintos reikiamų dokumentų išdavimo sąlygos.

Asmenys, savo ūkyje išauginę žemės ūkio produktus ar iš jų pagaminę maisto produktus, jų prekybai turgavietėse privalo turėti laisvos formos važtaraštį, kuriame nurodomas asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas, parduodamo produkto pavadinimas, kiekis.

 
Taip pat jis turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą, išduodamą sveikatos priežiūros įstaigose), ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ir einamųjų metų išrašą iš Ūkininkų ūkių registro ar Žemės ūkio ir kaimo verslo registro apie ūkininko ūkyje ar žemės ūkio valdoje vykdomą pagrindinę bei papildomas žemės ūkio ekonomines veiklas (šį išrašą išduoda VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras arba savivaldybių administracijos).

Norintieji prekiauti pačių pagamintais produktais, nors ir nedideliais kiekiais, turi būti patvirtinti ar registruoti maisto saugos kompetentingos institucijos kaip maisto tvarkymo subjektai. Dėl patvirtinimo reikia pateikti prašymą raštu ar elektroniniu paštu teritorinei valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai.