Pienas parduotuvėse brangs, ūkininkams mokama daugiau

sasnauskasŠiemet pienas ir jo produktai parduotuvėse brangs. Šitokius pokyčius nulemia vis didėjančios pieno supirkimo kainos.

"Pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl brangstančių maisto produktų, tarp jų - ir pieno. Norime pateikti objektyvius duomenis apie pieno produktų kainodarą ir veiksnius, nuo kurių priklauso pieno produktų kaina", - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos pienininkų asociacijos "Pieno centras" atstovas Linas Sasnauskas.

Galutinę pieno kainą parduotuvių lentynose lemia visi rinkos dalyviai: gamintojai, perdirbėjai, prekybininkai ir valstybė. Šiandienos kainodaroje 17 proc. galutinės pieno kainos tenka valstybei, 18 proc. - prekybos ir pardavimo vietoms, 24 proc. - pieno perdirbėjams (iš jų 17 proc. skiriama logistikai) ir 41 proc. pieno gamintojams - ūkininkams ir bendrovėms (iš jų 5 proc. tenka pieno surinkimui).

D. Labučio nuotr. Lietuvos pienininkų asociacijos "Pieno centras" atstovas Linas Sasnauskas.
 
L. Sasnausko teigimu, pieno produktų kainos kyla ne todėl, kad gamintojai, perdirbėjai ar prekybininkai pasilieka sau didesnę kainos dalį, o todėl, kad jau metus smarkiai - beveik 50 proc. - pakilusi pieno supirkimo kaina. Ji sudaro 60 proc. vartotojams pateikiamo pieno savikainos.

Per devynis 2010 m. mėnesius Lietuvos ūkininkams už supirktą pieną sumokėta 240 mln. litų daugiau nei prieš metus. Didesnės ūkininkų pajamos finansuotos pajamomis eksporto rinkose bei perdirbimo įmonių rezervais.

"Eksportuojame daugiau nei 50 proc. viso Lietuvoje supirkto ir į produktus perdirbto pieno. Todėl esame stipriai priklausomi nuo pasaulinių rinkos tendencijų. Augant kainoms eksporto rinkose, brangsta žaliava, nes ir pieno gamintojai didina kainą, ir mes galime jiems mokėti daugiau. Tai kelia gaminio savikainą. Jai išaugus, pardavimai vidaus rinkoje tampa nuostolingi. Todėl turi būti didinama produktų kaina. Jos negalime pakelti iš karto tiek, kiek padidėjo žaliavos kaina. Ją didiname laipsniškai iki to lygio, kol ji netampa nuostolinga", - teigia L. Sasnauskas.

Asociacija "Pieno centras" atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis Europos Sąjungos valstybių taiko lengvatas pieno produktų pridėtinės vertės mokesčiui, siekdamos sumažinti pieno produktų kainas. Tačiau Lietuvoje perdirbimo įmonės visus metus finansavo nepelningą vidaus rinką ir jau išnaudojo turimus rezervus, tad efektyvių sprendimų tikimasi iš Vyriausybės, maisto produktams taikančios 21 proc. PVM - vieną didžiausių ES net ir ekonominio sunkmečio metu.

Spaudos konferencijoje pristatytas ir naujas interneto portalas www.pienokaina.lt. Jame pateikiami duomenys apie pieno kainas Lietuvoje ir pasaulyje, kita aktuali vartotojams ir ūkininkams informacija.

ELTA ir „Draugo“ inf.

 

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.