Giedrė PLEČKAITYTĖ
Besikeičiant klimatui, nenuspėjami orai kelia nerimą dažnam žemdirbiui. Tad paskutiniu metu šalies ūkininkai vis dažniau draudžia pasėlius. Lietuvoje veikiančios pasėlių draudimo bendrovės “Vereinigte Hagelversicherung” filialo “VH Lietuva” vadovo Algimanto Navicko tikinimu, šiemet Šakių rajono ūkininkai apdraudė 50 proc. daugiau 2010 metų rudens pasėlių nei ankstesniais metais.
Nuotr. Šiemet dar daugiau rajono žemdirbių apdraudė rudeninius pasėlius.
Daugėja draudžiančių pasėlius
Besikeičiant klimatui, nenuspėjami orai kelia nerimą dažnam žemdirbiui. Tad paskutiniu metu šalies ūkininkai vis dažniau draudžia pasėlius. Lietuvoje veikiančios pasėlių draudimo bendrovės “Vereinigte Hagelversicherung” filialo “VH Lietuva” vadovo Algimanto Navicko tikinimu, šiemet Šakių rajono ūkininkai apdraudė 50 proc. daugiau 2010 metų rudens pasėlių nei ankstesniais metais.
Nuotr. Šiemet dar daugiau rajono žemdirbių apdraudė rudeninius pasėlius.
Daugėja draudžiančių pasėlius
Pasėlių draudimo bendrovės “Vereinigte Hagelversicherung” filialo “VH Lietuva” vadovo A. Navicko pasiteiravę, ar Šakių rajono žemdirbiai šiemet aktyviau draudžia pasėlius, išgirdome: „Taip, nors Šakių rajono žemdirbiai visada suprato pasėlių draudimo svarbą, šiemet susidomėjimas dar padidėjo. 2010 metų rudenį žieminių augalų pasėlius apdraudė 50 Šakių rajono žemės ūkio subjektų (ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės). Tai yra 50 proc. daugiau nei praeitais metais kartu su vasariniais augalais“. Šiemet rajono žemdirbiai apdraudė 8 tūkst. 112 ha praėjusių metų rudens pasėlių, kurių bendra vertė siekia 27 mln. 580 tūkst. 800 litų.
Pasėlių draudimo bendrovės pateikti draudimo duomenys rodo, jog, pavyzdžiui, 2008 metais buvo 30 subjektų, apsidraudusiųjų pasėlius. Jie buvo apdraudę 2 tūkst. 668 ha pasėlių plotą. Tais metais apdraustų pasėlių suma siekė 5 mln. 190 tūkst. 100 litų ir buvo išmokėta 10 tūkst. 903 litai draudimo išmokų. Užpernai su bendrove buvo sudarytos 48 draudimo sutartys ir apdrausta 5 tūkst. 994 ha pasėlių, kurių vertė siekė 8 mln. 845 tūkst. 800 litų. Dėl patirtų nuostolių tais metais apsidraudusiems rajono žemdirbiams buvo išmokėta 91 tūkst. 201 litas. Per praėjusius, 2010 metus, pasėlių draudimo bendrovės su rajono žemdirbiais sudarė 34 sutartis. Buvo apdrausta 6 tūkst. 605 ha pasėlių, kurie įvertinti 19 mln. 731 tūkst. 100 litų. Per praėjusius metus buvo išmokėta 1 mln. 173 tūkst. 102 litai.
Bendrovės duomenimis, iš viso Lietuvoje savo žieminių augalų pasėlius apdraudė 698 žemdirbiai, o 2009 metų rudenį pasėlius apsidraudė tik 213 žemdirbių.
Pasak A. Navicko, draudimo išmokos 2010 metais sudarė daugiau kaip 400 procentų nuo Šakių rajono žemdirbių sumokėtų draudimo įmokų, o visoje Lietuvoje jos sudarė beveik 600 procentų.
Kaip žinia, dabar draudžiasi tik tie žemdirbiai, kurie išties suvokia draudimo svarbą ir naudą. Jie renkasi beveik dvigubai didesnes hektaro vertes, nei tada, kai draustis buvo privaloma. Pasirodo, kad šalies žemdirbiai vis palankiau žiūri į pasėlių draudimą. Palankesnį žemdirbių požiūrį į draudimą sąlygoja tai, kad 2010 metais buvo patirti derliaus nuostoliai dėl iššalimo, krušos ir liūties padarytos žalos. „Žemdirbiai suskaičiavo, jog tikrai apsimoka mokėti draudimo įmoką ir būti ramiems dėl derliaus“,- teigė A. Navickas. Be to, įtakos turi ir tai, kad vyksta objektyvus žalų vertinimas bei operatyvus draudimo išmokų mokėjimas. Beje, dabar žemdirbiai gali patys pasirinkti, kokias augalų grupes, kokiomis draudimo sumomis ir nuo kokių rizikų drausti.
Brangsta draudimas
Tarp Šakių rajono žemdirbių, pasak A. Navicko, populiariausias draudimo rizikų paketas. Mat 2010 metų rudenį, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo draudžiamasi nuo krušos, audros, liūties ir iššalimo rizikų.
Viskas brangsta. Paklaustas, ar šiemet draudimas irgi brango, vadovas atsakė: „Jei kalbėsime apie draudimo įmoką už 1 ha pasėlių, tai ji padidėjo 20-30 procentų“. Anot pašnekovo, tam įtakos turėjo net kelios priežastys. Jo tikinimu, buvo įvesta dar viena rizika – audra, nes vertinant 2010 metų pasėlių patirtas žalas, buvo labai sunku atskirti, ar pasėliai išgulė dėl liūties, ar dėl audros, kuri nebuvo draudžiama. Draudimo bendrovė praėjusiais metais atlygino abiejų meteorologinių reiškinių – liūties ir audros padarytas žalas, tačiau šiais metais, pasak A. Navicko, to jau nebedarytų. „Žemdirbiui, matant išgulusius pasėlius, visai nesvarbu, ar tai padarė liūtis, ar kruša. Dabar išgulimas jau bus bet kuriuo atveju draudiminis įvykis“, - pridūrė A. Navickas. Taip pat jis priminė, kad žuvus žieminių augalų pasėliams, šiais metais bus išmokama jau ne 20 proc., bet 25 proc. draudimo išmokų nuo pasirinktos draudimo sumos (hektaro vertės). „Į draudimo įmokas apskaičiuojančios programos duomenų bazę buvo įvesti 2009 metų Lietuvos meteorologiniai duomenys, o jie, kaip žinote, nebuvo palankūs žemdirbystei. Tad draudimo įmokų tarifas dėl šios priežasties taip pat nežymiai ūgtelėjo“,- kalbėjo A. Navickas.
Pagal bendrovėje „Vereinigte Hagelversicherung“ galiojantį solidarumo principą, patyrus daug žalų, nereikėtų didinti draudimo įmokų visiems, padidėjimą pajus tik patyrę žalas žemdirbiai.