Asta GVILDIENĖ

Balandžio 20 dieną gautas energetikos viceministro Arvydo Darulio atsakymas į beveik prieš mėnesį Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai pateiktą Seimo nario Jono Šimėno paklausimą ir UAB „Šakių šilumos tinklai“ raštą, nepaliko jokios vilties Šakių šilumos ūkio modernizavimo įgyvendinimui, nors buvo tikėtasi.

Nuotr. Šakiuose pastatyti tokį 5 MW galios kogeneracinį pigesnės šilumos gamybos įrenginį, pretenduojant į europinius pinigus pagal ES priemones, vilties beveik neliko.

Nors UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius daugiau nei prieš mėnesį kalbėjo, kad viltis visada yra ir vis dar tikėjosi pastatyti 5 MW galios kogeneracinį šilumos gamybos įrenginį, pretenduojant į europinius pinigus pagal ES priemones, tačiau šiandien jis jau netrykšta optimizmu, o greičiau yra pasipiktinęs mažųjų įmonių diskriminacija.

 
Kad buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio įsakymu padaryti pakeitimai  projekto rengimo sąlygų apraše užkerta kelią mažoms, tačiau ne mažiau suinteresuotoms įmonėms pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, patvirtina ir energetikos viceministro atsakymas, kuriame lyg ir bandoma argumentuoti, „kad  biokuro naudojimo plėtra svarbi tiek didžiosiose, tiek mažesniosiose šilumos tiekimo įmonėse.“ Tačiau apie prašytus inicijuoti pakeitimus, sudarančius prielaidas finansinei paramai pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“, čia nėra užsiminta nei vienu žodžiu.

Pagal naująsias sąlygas didžiausias įmanomas surinkti balų skaičius - 90. Nuo nulio iki 44 imtinai - projektai nefinansuojami. Finansuojami tik tie projektai, kurie surenka 45 ir daugiau balų. Be šių sąlygų pakeitimų UAB „Šakių šilumos tinklai“ net gali nebandyti dalyvauti konkurse, nes, pasak Laimučio Kasparavičiaus, tai nerealūs skaičiai – yra tikimybė surinkti daugiausiai 36 balus.

Arvydo Darulio atsakymas problemos ne tik neišsprendžia, bet ir stebina visišku neinformatyvumu. Kažin ką galėtų reikšti jo manymas, „kad siūlomas finansavimo sąlygų aprašo pakeitimas, sumažinant minimalų naudos ir kokybės balų reikalavimą, kuris buvo padidintas prieš skelbiant antrąjį kvietimą teikti paraiškas, sudarytų prielaidas mažosioms šilumos tiekimo įmonėms pretenduoti į finansinę paramą“?

Gal politikai galėtų atsakyti į šį klausimą? Supraskite, kaip norite. Paraiškų teikimo terminas baigiasi gegužės 20 dieną, net jei būtų kokia galimybė gauti paramą, iš naujo surengti konkursą dokumentų parengimui ir pateikti paraišką vertinimui praktiškai neįmanoma – liko per mažai laiko. Taip pat paaiškėjo, kad daugiau nėra ES paramos gavimo kelių, nes Ūkio ministerija informavo, kad jokių kitų fondų ji neturi. Būtų galima 5 – 6 mln. litų pasiskolinti iš banko, tačiau tuomet sumažinti šilumos kainą vartotojams bent dešimtį metų būtų neįmanoma. Visos rekonstrukcijos lėšos būtų įskaičiuotos į šilumos kainą, ko pasinaudojus ES paramos lėšomis nereikėtų daryti. Be to, šilumos ūkio modernizavimui reikalinga suma būtų ne tik daug mažesnė, bet ir greičiau atsipirktų.

Laimutis Kasparavičius mano, kad energetikos viceministro atsakymas tik įrodo, kad  Vyriausybė oficialiai pripažįsta, jog vykdoma mažųjų įmonių diskriminacija - visiškai užkertamas kelias pasinaudoti europiniais pinigais, renovuojant Šakių šilumos ūkį, kad vietoje dujų būtų naudojami pigesni atsinaujinantys energijos ištekliai.

Ar dar galima tikėtis, kad išeitis įgyvendinti Šakių šilumos ūkio modernizavimo viziją bus rasta ir planuotos 5 MW galios kogeneracinio šilumos gamybos įrenginio statybos bus vykdomos, pretenduojant į europinius pinigus pagal ES priemones?