ugniagesiai2Gintarė MARTINAITIENĖ

Šiuo metu Šakių rajone be pagrindinės ugniagesių gelbėtojų tarnybos veikia 11 ugniagesių gelbėtojų komandų seniūnijose. Tačiau jų darbuotojai nuolat raginami susiveržti diržus, eiti nemokamų atostogų. Finansavimas, kaip tikimasi, šiais metais bus dar mažesnis. Tad ką daryti? Naikinti ugniagesių gelbėtojų komandas ar bandyti kitaip spręsti šią problemą? Šiais klausimais praėjusį pirmadienį su rajono valdžia diskutavo ugniagesių gelbėtojų vadovybė.

Nuotr. Iš kairės: V. Rekešius, V. Barauskas ir V. Kurkulis susitiko su rajono vadovybe aptarti galimų finansavimo klausimų.

Įpareigotas tartis

Su rajono meru Juozu Bertašiumi ir administracijos direktoriumi Juozu Puodžiukaičiu pirmadienį susitiko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Vygandas Kurkulis, Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Vidas Barauskas ir Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Virginijus Rekešius. Jau susitikimo pradžioje V. Kurkulis įvardijo susitikimo tikslą. „Esu įpareigotas tartis ir ieškoti bendrų sprendimo būdų. Norėtume žinoti, ar savivaldybė būtų pajėgi ir surastų galimybių prisidėti prie ugniagesių gelbėtojų komandų išlaikymo. Juk kalbame ir apie žmonių saugumo užtikrinimą“, - teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas.
 
Savivaldybė nepajėgi

Rajono vadovai neneigė, kad užtikrinti žmonių saugumą būtina. J. Bertašius teigė, kad būtent ugniagesių gelbėtojų institucija, užtikrinant žmonių saugumą, yra svarbiausia, nes kilus gaisrui lemiamos gali būti ir kelios minutės. „Suprantu, kad policija į kivirčą gali nuvykti vėliau, ar vagystę tirti nežinia kiek laiko, o čia kiekviena minutė svarbi. Manau, šioje srityje išvis neturėtų būti kalbos apie finansavimo mažinimą“, - teigė meras. Jis išreiškė nuomonę, kad dabar tapo populiaru, jog jei tam tikros naštos „nepavelka“ ministerija ar departamentas, tiesiog visa tai permetama savivaldybei. „Jūs klausiate, ar mes galėtume prisidėti? Iškart pasakau, kad finansinių galimybių tam neturime. Mūsų biudžetas 10 procentų mažesnis nei pernai. Nenoriu žadėti ar pasakyti tik tam, kad pasirodytume geri, o vėliau savo pažado negalėtume įgyvendinti“, - konstatavo J. Bertašius.  

Neužtikrinamas finansavimas

Kaip teigė V. Kurkulis, nors tai yra valstybės deleguota funkcija, pagal visą skaičiavimo metodiką jie jau ne vienerius metus negauna tokio finansavimo, koks turėtų būti. „Turėtume gauti daugiau nei 65 milijonus litų, o skiriama apie 48 milijonus ir dar kalbama apie mažinimą“, - teigė jis. Nors oficialiai nėra aišku, neoficialiais duomenimis finansavimas turėtų mažėti dar apie 10 procentų. „Mūsų tikslas tikrai nėra sunaikinti komandas ar atleisti žmones. Mes čia ir esame, kad ieškotume bendrų sprendimų ir diskutuotume, kaip geriau pasielgti, o nenuleisti tam tikrus įsakymus“, - mintimis dalijosi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas. Meras ragino neskubėti ir problemą išsamiai gvildenti vasarą, kai finansavimas jau bus aiškus. Jo įtikinėjimams nepasidavęs pašnekovas V. Kurkulis teigė: „Būtų gerai, jei būtume pasiruošę iš anksto ir sužinojus finansavimą jau žinotume sprendimo kelius“.

Galimi sprendimai

Tad ką gi daryti? Kokie sprendimai bus priimami? Visgi, jei savivaldybė, kaip buvo įvardinta susitikimo metu, nebus pajėgi prisidėti prie ugniagesių gelbėtojų komandų išlaikymo, o finansavimas bus sumažintas, kad ir nepopuliarius ir skaudžius sprendimus, visgi teks priimti. Nemokamos atostogos problemos neišspręs. Tik gaila, kaip kalbėjo susirinkusieji, kad „didieji valdžios vyrai“ nesupranta šios tarnybos svarbos. Kas bus, kaip buvo kalbama susitikimo metu, jei žmogus ir ateis į darbą, bet dėl finansavimo stokos jis negalės išvykti į objektą ir tinkamai suteikti paslaugos. V. Kurkulis neneigė, kad nerandant kitų sprendimų gali tekti apjungti keletą komandų į vieną, taip pat neatmetamas ir tam tikras mažinimas ar netgi savanorių įdarbinimas. „Lietuvoje galime didžiuotis tuo, kad turime išsaugotą priešgaisrinės saugos tinklą. Nereikia galvoti, kad mes kalbame apie paprastus savanorius iš gatvės. Tai būtų apmokyti žmonės, tačiau jiems būtų mokama konkrečiai už darbo valandas. Juk ugniagesiai ne tik gaisrus gesina, bet dirba ir daug kitokių darbų“, - teigė specialistas. Pasak jo, šalyje pagal patvirtintas programas šiuo metu yra apmokyta apie 3 tūkst. žmonių, kurie galėtų dirbti ugniagesių gelbėtojų darbą. Kauno ir Vilniaus rajone tokie žmonės jau įtraukti į darbą ir įvardijami kaip aktyvūs specialistai. Kokie konkretūs veiksmai bus atliekami mūsų savivaldybėje, parodys laikas.

Comments are now closed for this entry


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos