Giedrė PLEČKAITYTĖ

Gegužės mėnesio tarybos posėdžio su viltimi laukė vadinamojo centrinio turgaus – prekyvietės smulkieji prekeiviai, tikėdamiesi čia su valdžios palaiminimu susigrąžinti turgavietės statusą. Šiuo klausimu prajusią savaitę rajono taryba tarė savo žodį...

Nuotr. Ketvirtadienį tarybos posėdžio metu priimamo svarbaus sprendimo atėjo išklausyti tik verslininkas J. Raškevičius.

Prašė nediskriminuoti

Gegužės 9 dieną penkių verslininkų grupelė (Kristina Bakienė, Saulena Šimaitienė, Juozas Raškevičius, Gintautas Undraitis, Petras Liepuonius) oficialiai kreipėsi į rajono valdžią su prašymu, įvykdyti Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto rekomendaciją - priimti sprendimą, kuriuo būtų inicijuotas žemės sklypo, reikalingo turgavietei de jure įteisinti teritorijoje prie V. Kudirkos gatvės, Šakiuose, suformavimo procesas.

 
Kioskai atsirado su savivaldybės palaiminimu

Tarybos nario Henriko Zarembos vadovaujamame Ūkio komitete, dalyvaujant verslininkams G. Undraičiui ir J. Raškevičiui, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vita Valaitienė dar kartą aptarė minėtos vietovės sklypo paskirtį. „Situacija yra tokia, kad prie prekybos kioskų yra suformuoti atskiri žemės sklypeliai, skirti komercinei veiklai. Visi savininkai juos yra išsipirkę ir juos nuosavybės teise įforminę. Teritorija tarp kioskų tiek pagal bendrąjį, tiek pagal centro detalųjį planą yra suformuota, kaip automobilių parkavimo aikštelė. Nuo 1981 metų, kai miesto bendrajame plane buvo pažymėta ir suplanuota parkavimo aikštelė, planavimo dokumentai nesikeitė ir jokia kita aikštelė nebuvo numatyta. Išskyrus, 1993 metų valdybos sprendimą, kuris pagal schemą ten leido įkurti prekyvietę. Atitinkamais sprendimais, 1999 metais, tai buvo panaikinta“,- bendrą situaciją aptarė V. Valaitienė. Ji pabrėžė, jog tuomet prekyvietės panaikinimo priežastys buvo tokios: prekyba neatitiko higienos reikalavimų, kėlė grėsmę eismo saugumui bei daugiabučių namų gyventojai nuolat skundėsi dėl triukšmo. Komiteto pirmininkas H. Zaremba pridūrė, jog diskusijų keliančioje vietoje eina didelės komunikacijos - iš ežero po aikštele teka vanduo į Siesartį. Be to, aikštelės teritorijoje nutiestos šilumos ir vandens tinklų trasos, tad dar tarybiniais laikais buvo nuspręsta, kad toje vietoje nieko negalima statyti, išskyrus automobilių stovėjimo aikštelę. „Visa šita velniava atsirado laisvoj Lietuvoj. Atsirado kioskai, prekyvietės, namai, dideli pastatai ir viską įteisino savivaldybė. Dabar tokia situacija gaunasi, kad jie prekiavo 20 metų, tad gali prekiauti ir toliau, iš jų niekas tokios teisės neatims, bet sąlygos nevienodos. Kur yra UAB „Gulbelės“ kioskai – turi prekyvietės statusą, tai gali prekiauti pagal verslo liudijimus. Visi kiti kioskininkai gali prekiauti tik su individualios veiklos pažymėjimais. Tad tie kioskeliai ir atsirado su savivaldybės palaiminimu“,- mintimis dalijosi H. Zaremba.

Komiteto posėdyje dalyvavęs turgaus prekeivių atstovas, verslininkas G. Undraitis kalbėjo, jog tik paskelbus teritoriją prekyviete, joje kioskai buvo statomi su tikslu – užsiimti prekyba. „Mes ėjom į tą laisvą ekonominę zoną, kad čia yra lengvata prekiauti su verslo liudijimais, neužsiimant didelėmis buhalterijomis. Mus skaudina dar tai, kad yra Šakiuose Zanavykų turgus, kuriame prekiaujama su verslo liudijimais. Taip yra pažeidžiamas konkurencijos įstatymas. Mums nieko kito neliko, kaip bandyti teisiniais būdais išsiaiškinti, ar mes turime teisę į tą pirminės prekyvietės būklės statusą“,- kalbėjo G. Undraitis. Jis įsitikinęs, jog šis klausimas vis tiek turės būti išspręstas teisiškai, nes kitu atveju ši problema dar ir toliau tęsis. Kaip teigė meras J. Bertašius, minėtoje vietoje turgavietė teisiniu požiūriu niekada nebuvo įteisinta. „Valdybos sprendimas buvo priimtas neteisėtai. Buvo tokie laikai, niekas į tai nekreipė dėmesio ir prekyba ten vyko. Tas potvarkis - neteisėtas todėl, kad buvo miesto patvirtintas planas, kurį tvirtino Statybos reikalų komitetas. Tas sprendimas prieštaravo veikiančiam įstatymui“,- kalbėjo meras.

Tuo pačiu iškeltas klausimas, kaip buvo privatizuota žemė po verslininkų kioskais. „Po laikinais statiniais pagal veikiančius įstatymus, žemė negalėjo būti privatizuota. Jeigu mes ten įteisinsime turgavietę – visi kioskai atsidurs už turgavietės teritorijos, kuri bus užtverta tvora. Ir kas tada bus?“,- galimą problemos sprendimo hipotezę kėlė meras. Pasak G. Undraičio, žemės įteisinimas yra legalus, nes jį „palaimino“ tuometinė apskrities viršininkė Birutė Kažemėkaitė.

Verslininkai, gindami savo interesus, rėmėsi Seimo kontrolieriaus pateikta rekomendacija atstatyti turgavietės statusą. Tačiau valdžios atstovai vienareikšmiškai pabrėžė, jog šiuo atveju Seimo kontrolieriaus problemos sprendimo išvados neatitinka tikrovės. „Būkime biedni, bet teisingi. Šitame reikale murgdomės bemaž 20 metų. Kontrolierius gauna daugybę popierių nieko nežinodamas: nei situacijos, nei dvasios, nei politinių, nei teisinių reikalų. Neįmanoma, kad jis viską suvoktų ir dar padarytų išvadas“,- komentavo  vicemerė Rima Rauktienė. V. Valaitienė  pridūrė, jog Seimo kontrolierius nesuvokė situacijos esmės. „Šiuo metu įstatyminė bazė dėl minėtos teritorijos sutvarkyta iki galo“, - teigė ji. Be to, sprendžiant didelių diskusijų sukėlusį klausimą J. Bertašius pasigedo kitų verslininkų: „Kodėl neatėjo visi kiti turgaus prekeiviai kartu su G. Undraičiu? Nes jie žino, kas jų laukia“.

Tad jau ketvirtadienį vykusio rajono tarybos posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl žemės sklypo, esančio Šakiuose prie V. Kudirkos gatvės, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo. Buvo teikta balsavimui: pavesti rajono savivaldybės administracijai inicijuoti žemės sklypo, reikalingo turgavietei įteisinti minėtoje vietoje, teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Iš 23 balsavusiųjų tarybos narių už balsavo du politikai, susilaikė – 12, prieš pasisakė 9, tad šis sprendimas buvo nepriimtas. Remiantis tarybos sprendimu, Seimo kontrolieriui bus išsiųstas pranešimas, kad Šakių rajono savivaldybė nesiruošia keisti detaliojo plano.

Posėdžio metu tarybos narių priimtą sprendimą išdrįso išklausyti tik verslininkas J. Raškevičius. Tačiau tolimesnius veiksmus komentavo G. Undraitis: „Taryba padarė politinį, bet neteisinį sprendimą ir mūsų tas netenkina. Tik Seimo kontrolieriaus pažymos dėka, kurią jie privalėjo svarstyti, mes turime tarybos sprendimą, kurį per mėnesį laiko galėsime skųsti administraciniam teismui. Sieksime, kad po 16 turgaus egzistencijos metų teismas pasakytų, ar čia gali būti turgus, ar ne“. Jis pridūrė, jog kol kas pralaimėtas mūšis, bet ne karas.