baneris leidinys

sodinukaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Ateinantį savaitgalį šalies miškininkai minės savo profesinę šventę – Miškininkų dieną. Tačiau šįkart pažvelkime ne į tai, kokius apdovanojimus rajono miškininkai gaus šios dienos proga, o į tai, kaip rajone įgyvendinamas miškų atkūrimas.

Nuotr. VĮ „Lekėčių medelynas“ augina visas pagrindines medžių rūšis, kurių sodinukai naudojami miško atkūrimui. Sodinukus puoselėjančios moterys tikino, jog sunkiausia šiame darbe ravėti mažus medelių ūglius.  

Ne tik pelno siekia

2011-ieji paskelbti tarptautiniais miškų metais. Tad šiemet rengiant įvairias akcijas, kurių nemažai būta jau pavasarį, ir dar planuojama įgyvendinti artimiausiu metu, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į miškus. „Valstybės turtą valdanti įmonė siekia pelno iš valstybės miškų, bet tuo pačiu miškus reikia atkurti. Mes pradedame mišką atkurti nuo sėklelės. Net 80 proc. visų kelminio mokesčio lėšų urėdija skiria miško atkūrimui“, - pasakojo VĮ „Šakių miškų urėdija“ urėdo pavaduotojas Romas Kupstaitis. Miško atkūrimo darbams atlikti urėdija per metus skiria iki 5 mln. litų. Kaip teigė R. Kupstaitis, per metus net pusė mln. litų panaudojama daigelių išauginimui VĮ ,,Šakių miškų urėdijos” Lekėčių medelyne.

Nekartą bendraujant su žmonėmis tenka išgirsti jų nuogąstavimus dėl sparčiai retėjančių miškų. Tačiau tokį pastebėjimą išgirdęs pavaduotojas šypteli. „Tai kelia šypseną dėl to, kad dabar Lietuvos miškininkystėje susiklostė tokia situacija, kad mes, taupydami miškus, juos tiesiog  supūdėme. Dabar beržą kertame jau blogos kokybės. Mes už beržo kubą turėtume gauti iki 200 litų. Kadangi kertame perbrendusius medžius – tai gauname po 150 litų už kubą“, - teigė R. Kupstaitis, pridurdamas, jog medis yra gyvas produktas, kuris turi optimalią ribą, nubrėžiančią jo produktyvumą. Pasak urėdijos atstovo, beržą reiktų kirsti 71 metų, o dabar jis kertamas 90 metų. „Kai žmonės pamato plyną lauką, kuriame augo baravykai, pyksta, kad mišką nukirto. Miškas yra atsikuriantis, atsinaujinantis žemės šaltinis. Nukirstojo vietoje pasodiname naują mišką. Jis netgi geriau orą grynina, vandenį valo“,- kalbėjo R. Kupstaitis. Kasmet rajone iškertama apie 220 ha miško. Tačiau miško kasmet atkuriama daugiau nei iškertama. Pasak R. Kupstaičio, visumoj šalyje auga miškingumas.   
 
Miškas gimsta nuo sėklelės

Urėdija miško atkūrimui naudoja tik Lekėčių medelyne išaugintus sodinukus. Maža jų dalis parduodama privatininkams. Kadangi šalies miškai yra sertifikuoti, todėl juose sodinami medelyne išauginant tik mūsų regionui būdingi medžių sodinukai. Tad medelyne iš sėklelių išauginami ąžuolo, pušies, eglės, juodalksnio, beržo sodinukai. Be šių rūšių taip pat auginami miško faunai reikalingi krūmai ir kiti medeliai. Medelyno viršininkas Audrius Krikštopaitis tikino, kad ilgiausiai tenka auginti ąžuolo ir eglės sodinukus. Beje, medelynas eglių sėklų turi sukaupęs net dešimčiai metų. Tačiau pastebima, jog jaučiamas pušų sėklų trūkumas. Dabar daug kalbama apie klimato kaitą. Tad medelių augintojų teiraujamės, kokią įtaką jų augimui daro besikeičiantis klimatas? „Šiemet buvo vieni iš sudėtingesnių metų. Vasara buvo drėgna ir šilta, sodinukus puolė grybinės ligos, plito žolės“,- sakė A. Krikštopaitis.

Darbas reikalauja daug kantrybės

Medelyne aktyviai dirbama nuo pavasario lig vėlyvo rudens. Tad ir šiomis dienomis čia dirbančios moterys kruopščiai ir kantriai ravi sodinukus. Eglių sodinukų plantacijoje pakalbinta ilgametė darbuotoja Gitana neslėpė, jog šis darbas reikalauja išties daug kantrybės. „Dirbame su šakutėmis ir ravime žoles. Visą dieną tenka būti saulės atokaitoje“, - pasakojo darbuotoja. Pasak jos, sunkiausiai dirbti vasaros karščių metu. Ypač geros regos ir kantrybės moterims reikia pavasarį, kai iš žolių pančių tenka vaduoti vos centimetro aukščio sėjinukus. „Kiekvieną augalėlį sunku ravėti. Ką tik išdygusi liepa panaši į siūlą, tad ravint reikia atidžiai žiūrėti, kad neišpeštum“,- kalbėjo Gitana.

Dažnai Lekėčių medelyne darbuojasi žmonės iš Darbo biržos. Šių metų pavasarį tokių žmonių čia darbavosi nuo 47 iki 52 žmonių. Visą vasarą nuolat dirbo po 16 žmonių, rudeniop, sumažėjus darbams, liko 9 dirbantieji. Didesnės žmonių darbo jėgos medelynui prireikė todėl, kad sertifikuotuose miškuose nebegalima naudoti daug chemijos auginimo skatinimui ir žolių naikinimui.

Beje, šiomis dienomis Valstybinės miškų tarnybos specialistai medelyne atliko miško genetinių išteklių patikrą. Valstybinės miškų tarnybos atstovai pasidžiaugė, kad miško genetiniai ištekliai tvarkomi gerai.   

Atsinaujina iš medžių sėklų

Pastaruoju metu miško atkūrimui taikomas atvejinis miško kirtimo metodas. „Tokiu būdu miškas dalinai atsikuria pats, išnaudoja miško atsikuriamąją galią. Todėl nereikia 100 proc. atsodinti. Kaip aš jau minėjau, medelynui išlaikyti dabar reikia 0,5 mln. litų, tai gal už penkerių metų jo išlaikymui reikės tik 300 tūkst. litų. Mes pasiekėme, kad nuo 2010 metų būtų leista  išnaudoti miško atsikuriamąją dalį“,- kalbėjo R. Kupstaitis. Anot jo, šis miško atkūrimo metodas jau pasiteisino. Lietuvos miškininkų sąjunga organizavo konkursą, skirtą geriausiai atvejinius kirtimais atliekančiai girininkijai išaiškinti Suvalkijos zonoje. Lekėčių girininkija nuo prizininkų atsiliko tik 0,2 balo. Tad džiaugiamasi gerais pasiekimais.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

86

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos