Asta GVILDIENĖ

Pasibaigus vasarai, vėstantys orai vis dažniau primena apie nenumaldomai artėjančią žiemą ir kartu su ja prasidėsiantį šildymo sezoną. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neprognozuoja, kiek šį sezoną galėtų brangti šildymas, ir sako, kad šildymo kaina priklausys nuo naftos produktų kainos pasaulinėse rinkose. Šiuo metu gamtinės dujos, palyginti su praėjusiais metais, pabrango 37 proc., tad visai realios prognozės, kad šildymo kaina šį sezoną gali šoktelėti iki 17 proc.

Nuotr. UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius L.Kasparavičius prognozuoja, kad dujų pabrangimas šakiečiams neturėtų būti labai skausmingas.

Kaip šildymo sezonui ruošėsi ir kokias kainas prognozuoja UAB „Šakių šilumos tinklai“ kalbiname generalinį direktorių Laimutį Kasparavičių.

Kokius pasiruošimo žiemai darbus įmonė atliko per vasarą? 

 

Pasiruošimą žiemai įmonė vykdo kasmet. Kadangi centralizuoto šilumos tiekimo sistemai yra keliami labai aukšti reikalavimai, reikia pasirūpinti ne tik kuru, bet ir būtiniausiais profilaktiniais darbais, kad būtų užtikrintas patikimas šilumos tiekimas. Svarbiausias iš jų - šiluminių trasų hidrauliniai bandymai, kurie atliekami vamzdynuose sukeliant aukštą slėgį. Pastatų šildymo sistemos taip pat turi būti hidrauliškai išbandytos dėl defektų išaiškinimo ir jų pašalinimo, kad šaltais žiemos mėnesiais dėl jų nesutriktų stabilus šilumos tiekimas.

 
Vasarą buvo vykdomi planiniai šilumos tinklų rekonstrukcijos darbai renovuojant šilumines trasas naujais poliuretanu izoliuotais vamzdžiais, kurie gerokai sumažina šilumos nuostolius. Kiti trasų remonto darbai buvo atliekami išsiaiškinus defektus hidraulinių bandymų metu. Vamzdynų trūkimai buvo fiksuoti trijose vietose. Savo jėgomis, kad būtų pigiau, įmonės darbuotojai pakeitė 200 metrų šilumos trasų, esančių V.Kudirkos ir Vytauto gatvėse. Iš viso atlikta darbų už 60 tūkst. litų. Po privalomos V.Kudirkos gatvėje esančios katilinės kamino patikros, prireikė skubiai jį renovuoti. Darbus iki rugpjūčio 1 dienos atliko specializuota rangovinė organizacija UAB „Aukstata“. Kamino sutvarkymas kainavo 69 tūkst. litų. Savo jėgomis bendrovei teko tvarkyti V.Kudirkos gatvėje esančios katilinės 650 kvadratinių metrų stogą. Šiems darbams išleista 8,5 tūkst. litų

Ar tokios renovacijos neturi įtakos šilumos kainai?

Visi darbai daug metų vykdomi planingai ir žiūrima, iš kokių finansavimo šaltinių jie atliekami. Dalis darbų, kurie neduoda ekonominio efekto (pvz. turto atstatymo darbai , t.y. tokie kaip pastato stogo remontas, kamino ar katilo remontas), visada suplanuojami ir vykdomi neperžengiant metinių amortizacinių (turto nusidėvėjimo sąnaudų) atskaitymų sumų. Natūralu, kad viršijus tą sumą būtų negerai, nes įmonė būtų užprogramuota turėti nuostolį, nes tai, kas neįskaičiuota į kainą, gali virsti nuostoliu. Kita dalis darbų atliekama vykdant investicijas iš skolintų lėšų. Tie darbai paprastai duoda ekonominį efektą ir per laiką skolintos lėšos grąžinamos skolintojui iš gauto pelno, o pelnas atsiranda tos investicijos dėka, sumažinus sąnaudas. Galėčiau paminėti tokias sėkmingas investicijas 2001 metais: grupinių boilerinių likvidavimą atsisakant lauko karšto vandens tinklo ir tuo pačiu renovuojant pastatų šilumos punktus, arba katilo pervedimą 2003 metais  darbui kita kuro rūšimi, čia sutaupymai gaunami dėl kuro kainų skirtumo. Todėl kai kurie gyventojai per daug liguistai reaguoja manydami, kad jei ką nors šilumininkai tvarko ir turi sąnaudas, tai būtinai padidės šilumos kaina. Taip nėra, nes jei planingai vykdai veiklą, tai taip neatsitinka

Ar jau galima prognozuoti, kokios bus naujojo šildymo sezono kainos?

Šiais metais šilumos kaina išliko stabili (24,36 cento už kWh be PVM), nežiūrint į tai, kad brango kuras (tiek dujos, tiek biokuras). Kaip bus šių metų paskutiniais mėnesiais, t.y. spalį, lapkritį, gruodį, galima spėlioti tik tiek, kiek spėliojama dėl gamtinių dujų brangimo dydžio. Jei dujos brangtų nedaug, UAB „Šakių šilumos tinklai“ išgyventų ir nedidindama šildymo kainų, nes jau baigia atsiskaityti su bankais už paimtas paskolas. Tačiau dujų kainai išaugus 10 ar daugiau proc., vargu, ar būtų galimybių šilumos kainą išlaikyti tokią, kokia yra šiandien.

Šakiečiams dujų pabrangimas neturėtų būti labai skausmingas, nes apie pusė šilumos kiekio, reikalingo Šakių miestui, pagaminama naudojant kitokį kurą. Tačiau tiems miestams, kurie šildymui naudoja 90 -100 proc. dujinį kurą (Kaunas, Druskininkai, Prienai ir kt.), kainos šuolis bus žymiai skausmingesnis. Tai žinodama, Energetikos ministerija tiesiog informavo visuomenę apie galimą tokią realią situaciją. Belieka apgailestauti, kad realios situacijos įvertinimą ir pati aukščiausia Valstybės institucija – Prezidentūra  pavertė gąsdinimu ir netgi teikia įstatymo pataisas, kurios šilumos kainos nesumažins, jei brangstantis kuras nebus pakeistas kitu  ir jei pastatuose nebus mažinamas šilumos vartojimas.

Atsirado viltis teikti paraišką katilinės, kūrenamos biokuru, statybai. Kokio galingumo katilinės reikėtų, kad būtų patenkinti šakiečių poreikiai?   

Taip, visai neseniai pasirodė kvietimas teikti paraiškas šilumos tiekėjams, centralizuotai tiekiantiems šilumą gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatams. Mes turime šansą gauti finansinę paramą iš Aplinkos ministerijos suformuoto „krepšio“ pagal „Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimą 2011 metais“. Planuojame statyti 5 MW galingumo katilą, kuriame degintume medienos drožles ar kitą smulkintą kurą. Techninį projektą jau rengia  UAB „Bioprojektas“, o paraišką padės paruošti tą veiklą gerai suprantantys konsultantai. Jau turime rekomendacijas ir jas įvertinome  pakankamai motyvuotai. Paraiškų pateikimo terminas labai trumpas - iki 2011 metų spalio 31 dienos, tačiau panašu, kad spėsime įšokti į pravažiuojantį traukinį. Įgyvendinus tokį projektą, išloštų ir įmonė, ir šilumos vartotojai. Šilumos kainos sumažinimo terminas priklausys nuo procedūrų, kurios turės būti atliktos Kainų Komisijoje, įvertinant atliktą investiciją ir kuro struktūros pasikeitimą, vietoj gamtinių dujų naudojant medienos drožles.